Šiandien žiūrėjau interviu su filosofu A. Šliogeriu per alfa.lt, kur be kitą ko buvo pristatyta naujoji jo knyga "Melancholijos archipelagai", gausiai iliustruota paties filosofo darytomis fotonuotraukomis. Visgi tikrai patinka jis man, o ir interviu įdomus man pasirodė, nors čia ne V. Valentinavičiaus nuopelnas. Tiesiog, kaip sakė Napoleonas – "įleiskite mane į mūšį, o tuomet žiūrėsime", taip ir su Šliogeriu – tiesiog paklauskite jo ko nors ir pastatykite kurs nors netoliese mikrofoną, o tuomet belieka tik klausytis. Nesvarbu, kad daug kur mano nuomonė nesutampa su jojo. Tik vienas keistas jausmas apėmė… Pajutau, kad nebėra jau sveikatos rašyti apie jį, dar daugiau, pajutau, kad neužilgo vėl teks parašyti, nors kažkaip jau nebesinori.
No Comments, Comment or Ping