Inocentas su uošve kalbasi apie ekonomiką


 

Štai kartą Inocentui svečiuojantis kaime pas savo žmonos tėvus, susėdo jie dviese su uošve ant suoliuko prie lango, po žydinčiomis obelimis. Uošvė giliai atsidususi tarė:

– Nebežinau kaip čia toj Lietuvoj toliau bus. Va mana Petras vis laikraščius skaita. Darba tai nėr ir nėr ką daryt, tai jis laikraščius skaita. A man tai baisu juos skaityt. Čia vakar kažkoki seną paskaičiau, tai raše, kad vienas žmogus čia nesenai iš ligonines šimtą kilametrų namo parėje. Tai kaip gal valdžia šitaip iš žmogaus tyčiotis? Raše, kad jį ežioj parkritusį kitas žmogus ardams rada. Be samones, su galva prakirsta. O jei nebūt radęs, tai taip ir būt pasimiręs. Jam te da sudėtingą aperacija daktaram daryt reikėja, raše. Tai tas žmogus po sunkios aperacijas turėja šimtą kilametrų namo pareit. O tai kaip jam pareit? Toks tolumas! Gi ir pats sake, kad be samones buva, kai greitoji į Vilnių veže. Tai jis net kelia atgal įsidemėt negalėja.  Tai kaip gal valdžia šitaip paprastu žmogum nesirupint? Negi nežina, kad žmones kaimi nei darba, nei pinigų netur? Tai negi negalėja jam ten ligoninej koki biliočiuka ant autobusa duot? Negi taip sunku? Patys seime tai su kokiom mašinom važinėj! Daba man baugu, kad nesusirgč. Taigi nieks nepasirūpins, valdžiai nusispjaut. Va ir mana Petras be darba jau dvidešimt metu. Kaip mūsų kolchozą išdraske tai taip laikraščius ir skaita. Iki miesta penkiolik kilometrų, tai kaip daveit? A čia anie toj sava valdžioj taip sumane, kad mes pėsti eitume, kap anas žmogelis iš ligonines? Bet ir mieste va, Kaze buva aną savaitę apsipirkt, tai pasakoje kad te žmones sake, kad te irgi darba nėr.

– Čia dėl to taip yra, kad mūsų valdžioje sėdi vieni durniai ir vagys, – paaiškino Inocentas, – ten gi nė vieno nėra, kad ekonomikoj bent kiek nusimanytų. Pažiūrėkit, kokie žmonės pas mus dirba finansų ministrais. Vieni buhalteriai. Nesugeba jie ekonomikos plačiau suprast, taip kad jinai žmogui naudinga būtų. Jie tik moka poperiukus kilnot ir skaičiukus savo ten skaičiuot, o kad žmogui blogai nesupranta. Va paskaičiuoja jie ten pas save ir sumoka pensijas, bet vis tiek nesupranta, kad iš tokios pensijos nepragyvensi. Va duotų darbo tavo Petrui ir jis uždirbtų ir valdžiai nauda, nes jis ir traktorių moka suremontuot, ir tvoras tvert, žodžiu viską. Bet jie to nesupranta. Va tas Šemeta paliko visą Lietuvą be kelnių ir išvažiavo į Briuselį. Jie tai ten Briusely nežino ką tas durnius čia pridirbo. O vietoj savęs paliko tą Šimonytę, tai ta irgi buhalterė, nieko nesupranta, kas Lietuvoj darosi. Išvis, kasdien nusišneka per televizorių ta Šimonytė…

– Jo, jo, – staiga pertraukė jį uošvė, – čia prisimeni, tą senmergę Antosę. Tai ta irgi, žinok, taip pat. Prieš porą savaičių Anglijon išvažiava.

Tai, kad Šimonytė nevažiavo į Angliją, – nepatikliai kilstelėjo antakius Inocentas.

Ne, ne Šimonytė išvažiava. Prisimeni gi, Antosės sesuo pernai į Angliją išvažiava. Tai Antose irgi paskui ją išvažiava. Tai kas daba toj Lietuvoj liks, kai visi taip išvažiava?

Dabar jau Inocentas atsiduso ir vos susilaikė nepasakęs ką apie visas bobas galvoja.

 

LiveJournalGoogle+Share


Savaitgalį Inocento namai ištuštėja


2010 metų gegužės 8 d. Inocento namuose nieko nebuvo. Inocento žmona išėjo į kirpyklą-parduotuvę-pasdraugę-darkažkur. Jo dukra irgi išėjo kažkur, atrodo į biblioteką. Na o pats Inocentas tą dieną pasiėmė savadarbį plakatą “Lietuvos vaikų žagintojams – NE” , įsidėjo anksti ryte žmonos išsinešimui paruoštus pusryčius ir išėjo Neries pakrantės link… Laukė sunki kova. Inocentas tą dieną išėjo į kryžiaus žygį ginti Lietuvos tradicinę šeimą ir jos vertybes  nuo žydrųjų smogikų okupacijos. Išėjo vienas – jo šeimoje politika visada buvo tik vyrų reikalas, nes ten proto reik. Boba jinai ir bus boba, su savo mėnulio fazėm, o vyras tai, kad ir kartais išgeriantis ar nebaigęs, vistiek bus vyras. Išėjo Inocentas su ryžtu ir pasipiktinimu veide ir plakatu rankose. Kiaušinių ir pomidorų neėmė, nes iš vakaro girdėjo policijos perspėjimus. Tik žmoną iš anksto perspėjo, kad vakarienei gali vėluoti. Tuščia tą savaitgalį Inocento namuose buvo, televizorius ir tas nieko nerodė, nes buvo išjungtas…

LiveJournalGoogle+Share


Inocentas smerkia pedofilus.


Sėdėjo kartą Inocentas priešais televizorių su savo žmona ir dukra. Visi trys žiūrėjo laidą „Paskutinė instancija“, kurioje buvo rodoma apie pedofilus. Spoksojo, spoksojo Inocentas į televizorių ir nebeištvėrė:

– „Na va! Dabar Lietuvoje gerai gyvena tik pedofilai ir pederastai, o paprastas žmogus visai užguitas. Valdžioje vieni vagys, prisigrobė ir sau ir savo vaikams ir anūkams, o paprastam žmogui kas? Va koks riebus to Ūso snukis… pasėdėtų kaliūzėj su žulikais, tai kaip mat lašiniai nukristų. Pederastai viską išgrobstė. Liandzbergis pardavė „Mažeikių naftą“ ir išdraskė kolchozus, o už tai gauti pinigai kur? Aišku, geriau jau juos visokiem pedofilam išdalinti, o ne sąžiningiem žmonėm. Dėl to ir prie mūsų valdžios tik iškrypėliai visokie gerai gyvena“, – paniekinamai ištarė televizoriaus pusėn pasipiktinęs Inocentas.

                      – Betgi tėveli, Landsbergis niekada nebuvo, tarkim, kokios Latvijos valdžioje, o ten kolchozai juk irgi iširo, – nedrąsiai ištarė Inocentui jo dukra. Šis tylėjo, tylėjo paniuręs ir galų gale pasakė žmonai:

                      – Va pasigrožėk, kaip vaiką man išauklėjai. Juk visą gyvenimą tau sakiau, kad per daug jai leidi, o va dabar pažiūrėk kas darosi – jinai pedofilus gina. Gerai dar, kad kiti žmonės negirdi. „O tai ką dabar daryti, kad man svoris nekrenta, negi dabar aš į kalėjimą turiu sėstis? “, pagalvojo Inocento žmona, bet garsiai nieko nepasakė. Jinai apskritai vengdavo pokalbių apie politiką.

LiveJournalGoogle+Share


Inocento žmona staiga pagalvoja


                     Pasibaigus darbo dienai Inocentas paprastai neskubėdavo namo, o eidavo su vienu ar kitu bendradarbiu išgerti po bokaliuką alaus ir pašnekėti apie Liandzbergį, politiką, Brazauską ir kaip visi pardavė Lietuvą. Tuo tarpu Inocento žmona, vos pabaigusi darbą, skuosdavo namo daryti valgyti. „Vyrą reikia maitinti“, –nuolatos kartodavo jinai.
                      Štai grįžta Inocento žmona po darbo, sumaišo ir suminko tešlą, iškočioja, ima faršą, daro koldūnus. Pusfabrikačių Inocentas nevalgydavo, nes eurotolerastai ten chemikalų pripylę. Skaniai ji mokėjo gaminti. Va grįš Inocentas namo, o viskas jau paruošta ir garuoja.
                      Koldūnams išvirus, ima ji į rankas drėgną pašluostę, kad karštos puodo ąsos nenudegintų pirštų ir nukėlusi puodą neša prie kriauklės vandenį nupilti. Prispaudusi dangčiu puodo paviršių taip, kad vanduo nutekėtų, o koldūnai liktų puode, pila ji vandenį į kriauklę ir staiga, o varge, puodo ąselė išslysta iš rankos! Instinktyviai ji čiumpa puodą stipriau, tačiau suspiegia stipriai nusiplikiusi pirštus ir išmeta puodą ant grindų ir dar taip nesėkmingai, kad visi jame buvę jau paruošti koldūnai kartu su nenupiltų vandeniu išplaukia po visas grindis. Pažvelgė Inocento žmona į po aslą besivoliojančius koldūnus ir pagalvojo:
                      „Va aš šitaip dirbu ir dirbu, o kaimyno Zosė tai šią vasarą Italijoje buvo. Reikėjo man per kiaurasamtį vandenį nupilti. Ar kas man „ačiū“ už darbą ar yra kada pasakęs? Dukra kažkur išėjusi, niekada jos namie vakarais nebūna. O Italijoje taip gražu turbūt. Bet nepatogus tas kiaurasamtis, bet kur tau tas durnius naują nupirks. Va pasisekė Zosei, kur mano akys buvo kai jauna buvau? Dukra vis tiek niekada koldūnų nevalgo, vis jai maivytis. Vakar tokius gražius auskarus parduotuvėje mačiau, nors kai pagalvoji, tai aš labiau į Tailandą norėčiau, nei į Italiją, jei rinktis reikėtų. Galėtų dukra jau grįžt, bet trankosi kažkur su kažkuo. Kaip ir tėvas jinai, negrįžta vakarais, bet nosis jos tai ilga, visai ne kaip tėvo. O dar man algą grasina sumažinti, bet aš tiek dirbu, tai gal man nemažins. Bet ką aš čia apie tas Italijas ir Tailandus prisisvajojau – Palangoj paskutinį kart prieš dešimt metų gal buvau. Nors niekur ji nesitranko, sėdi turbūt bibliotekoj, paskui kai reiks nori nenori ženytis, tai puls pirmam pasitaikiusiam durniui į glėbį. Zosei galėtų algą sumažint. Bet kaip pagalvoji apie tą algą, tai per kelis metus galima ir ant Italijos sutaupyt, nors gal tada geriau būtų tuos auskarus? Ech, kokie auskarai, kad bent kiaurasamtį naują…Bet o tai kai aš pati ženijausi, negi ne taip dariau? Juk žinojau, kad durnius tas Inocentas“.
                     Taip pagalvojusi jinai galutinai nusprendė, kad reikia laikytis dietos ir, kad nuo šiandien vakarais nieko nebevalgys, o dieną – tik daržoves. Tada surinko visus koldūnus nuo žemės, sudėjo į lėkštę, užpylė grietinės ir padėjo šiltai, kad neatauštų, kol grįš namo Inocentas. Tada išvalė grindis ir nuėjo į kambarį, kur buvo televizorius, žiūrėti „Nekviestos meilės“.

LiveJournalGoogle+Share


Inocentas pamoko du architektus


Kartą sutiko Inocentas du iš matymo pažįstamus architektus. Šiedu aršiai ginčijosi dėl vieno naujai statomo tilto projekto. Nesutarė jie dėl kažkokių tai statomo tilto formos detalių. Vienas manė, kad numatyta projekte tilto forma labai dera prie greta stovinčių pastatų, kitas gi sakė, kad tuomet pats tiltas kaipo toks atrodys kažkoks neužbaigtas. Ir pradėjo jiedu karščiuodamiesi ginčytis apie tai kokia forma lemia tilto grožį, ar tiltas gražus pats savaime ar jis gražus tik kartu su kitais pastatais. O kaip įmanoma suderinti tilto linijų grožį su jo saugumu ir patikimumu? Šūkčiojo abu nevengdami, ką čia slėpti, ir rusiškų keiksmažodžių. Vienas iš jų buvo apsimuturiavęs ilgu languotu šaliku, o kitas be perstojo rūkė kažkokias smirdinčias suktines ir nuolatos šliurpčiojo nosimi. Priėjo prie jų Inocentas ir oriai tarė:

LiveJournalGoogle+Share


Inocentas aiškina kaip viskas yra iš tikrųjų


Laisvalaikiu Inocentas žiūrėdavo televizorių. Televizorius viską rodydavo neteisingai, todėl Inocentui labai daug laiko reikėdavo, kad paaiškintų žmonai kaip viskas iš tiesų yra. Per televizorių labai dažnai rodydavo visokius teisėjus ir šiaip teisėsaugos pareigūnus. Inocento žmonos laimei, kad jis apie anuos žinojo visą teisybę. „Visi jie yra vagys“, grūmodavo Inocentas televizoriaus ekranui. „Jų tikslas yra apvogti paprastą žmogų. Įstatymai yra molis, iš kurio jie gali nulipdyti ką tik nori. Jie patys sau pasirašo įstatymus“, – kalbėdavo Inocentas puodus šveičiančiai žmonai. Dėl tos priežasties jis niekada neskaitydavo įstatymų, o tuos kurie taip darydavo paniekinamai vadindavo svajotojais, atitrūkusiais nuo gyvenimo. „Negi jie nesupranta, kad viskas yra nupirkta?“, garsiai stebėdavosi jis.

LiveJournalGoogle+Share


Inocento neklauso jo dukra


 

                      Inocentas jau buvo nemažai metų nugyvenęs ir jis buvo jau daug gyvenimo matęs. Todėl jis buvo labai protingas ir labai patyręs ir tą dažnai sakydavo savo žmonai. Jo žmona irgi taip galvodavo, nes visada kalbant Inocentui linksėdavo galva. O va Inocento dukra jam kalbant galva nelinksėdavo, bet ji jau nuo mažens keista buvo.

LiveJournalGoogle+Share


Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex