Subalansuotas biudžetas nereiškia subalansuotos ekonomikos (pasiektos makroekonominės pusiausvyros). Beje, šią paprastą ekonominę tiesą labai dažnai pamiršta politikos kūrėjai (Lietuvoje tarp jų yra ir menkai išsilavinusių žurnalistų), linkę vadovautis "sveika nuovoka". Jeigu vyriausybė nuolat stengsis subalansuoti faktinį biudžetą, ji imsis destabilizuojančių veiksmų: jei ekonomikos nuosmukio metu, kai biudžetas savaime krypsta į deficitą, vyriausybė, siekdama subalansuoti biudžetą, sumažins valstybės išlaidas ar (ir) padidins mokesčius, tai ji dar labiau pagilins nuosmukį. Tokių nesusipratimų galima išvengti, jeigu taisomas ne faktinis, o visiško užimtumo (arba struktūrinis) biudžetas, kuris rodo, koks būtų perteklius (deficitas) esant dabartinei mokesčių sistemai ir išlaidų struktūrai, jei ekonomika būtų pasiekusi visišką užimtumą. Visiško užimtumo biudžetas nelinkęs savaime krypti į deficitą nuosmukio laikotarpiais, todėl jis nesiunčia politikams klaidingų signalų, pavyzdžiui, sumažinti mokesčius.
Tačiau deficitinis biudžetas reiškia, kad vyriausybė sukuria papildomą, perteklinę prekių ir paslaugų paklausą ir taip pakerta makroekonominę pusiausvyrą.
Aušra Maldeikienė, Ekonomika (Vadovėlis 11-12 klasėms), "Tyto Alba", Vilnius 2004 metai, 111 psl.
No Comments, Comment or Ping