Dugino patriošinis (= patriošistinis) diskursas


Čia pabandysiu painterpretuoti  9 min. Aleksandro Dugino monologą apie bebrus ir filosofiją, todėl prieš skaitant praverstų jį perklausyti. Terminą “patriošizmas”, beje, pakoregavau pagal skaitytojų pageidavimus.

Dar Nietzsche perspėjo, kad praeitis gali įkalinti savyje ir nebepaleisti. Tiesiog praeitis ima priešintis dabarčiai, o tarp judviejų įstrigęs kuriantis protas, nežinodamas kur mestis, pasirenka praeitį. Juk praeitis didinga, tobula ir, kas svarbiausia, jinai jau sukurta, jį jau niekur nedings ir niekas jos jau nebeatims, nes ji jau įvyko. Ja galima mėgautis ir žavėtis, vėl ir vėl apmąstyti, panašiai kaip pralošus visą šachmatų turnyrą, po to užsidaryti savo kambaryje ir vis iš naujo pačiam su savimi peržaidinėti tą vienintelę turnyre laimėtą partiją ir kaskart vis iš naujo ja mėgaujantis ir ją analizuojant vis atrasti kadais savo darytuose ėjimuose kažką naujo ir gilaus.

Štai ir Duginas, žvelgdamas į Rusijos istoriją, bando iš jos perspektyvų nubrėžti ateities gaires, derindamas tai su Hėgelio citata, kad „didi tauta, turi didžius filosofus“. Tai yra tezė nr. 1. Toliau Duginas formuluoja tezę nr. 2 – Rusijoje didžių filosofų nėra. Jei jau priimtume šiuos teiginius kaip teisingus, tuomet sektų neišvengiama išvada – rusų tauta nėra didi. Tačiau Duginas su tokia išvada neskuba ir daro tezę nr. 3 – rusų tauta yra didi.

Taigi trys tarpusavyje nesuderinami teiginiai, atitinkamai iš jų mes negalime išvesti jokio nuoseklaus teiginio, o tik nuoseklų klausimą, ką Duginas ir padaro – tai kur tuomet filosofai? Jei jau suformuluosime tai abstrakčiau – kodėl būdami tokie didingi, mes neturime jokių mūsų didybę įtvirtinančių idėjų. Tai ir yra klasikinis patriošizmo paradoksas, sudarantis dalį visaapimančio klausimo – kodėl mes tokie nuostabūs būdami visą savo gyvenimą kapstomės mėšlyne?

Asmeniškai aš kelčiau klausimą taip – jei jau didžios idėjos yra būtinas didžios tautos komponentas, tai ar nevertėtų filosofui nustebti (kaip Sokratui) ar suabejoti (kaip Dekartui) kodėl mes manome, kad ši tauta yra didinga. Arba nustebti ir suabejoti teze, kad filosofai su savo didžiom idėjom būtini tam tikslui.

Esant tokiems prieštaravimams pati pirmoji į galvą kylanti mintis kaip juos išspręsti – reikia sušaukti komisiją, darbo grupę ar susirinkimą, kur šie prieštaravimai ir būtų išspręsti. Ką Duginas ir siūlo. Štai taip stovi Fiodoras ir Ivanas (Gerbiant asmens teisę į privatų gyvenimą vardai yra pakeisti. Tikroji asmenų tapatybė kreivadakcijai žinoma) vienas priešais kitą ir mąsto kokį namą jiems statyti – mūrinį ar medinį. Mūrinis geriau, bet pernelyg sudėtinga, medinį pasistatyti lengviau, bet ir tam suręsti nėra sveikatos, tiesą pasakius. O ir kaip tai padaryti irgi neaišku.

Tiesa, kažkur kažkas gyvena jurtose ar trobelėse iš bambukų, bet ar toks būstas atitiktų judviejų didybę? Nėra tos vizijos, nors tu ką, visa laimė, kad yra praeitis, iš kurios galima bent jau didybės pasisemt ir ja tarpusavy pasipilstyt. O va čia, galbūt, ir verta būtų kiek atidžiau į istoriją pasižiūrėti – kiek laiko imperinių vizijų kūrimui semiantis išminties iš praeities paskyrė Aleksandras Makedonietis, ar Čingischanas iki pradėdami kažką veikti?

Duginas pastebi, kad bet koks bandymas sukurti kažką Rusijoje virsta simuliakru, tačiau nenori pamatyti to, kad pati patriošinio renesanso koncepcija savo prigimtimi ir yra simuliakras. Ji yra tokia nuo pat pradžių, tiesiog kapstantis joje ilgesnį laiką, ši tiesa ima badyti akis. Tikroji simuliakro esmė išsikristalizuoja tuomet, kai Ivanas ir Fiodoras padaro išgrynintas patriošines išvadas:

„Negi dabar tiesiog imsi ir statysi namą kaip koks bebras užtvanką? Mes priklausome didingai tautai, turinčiai savitą namų statybos būdą, kuris yra daug geresnis nei namai iš medžio, akmens, bambukų ar elnio kailių, todėl statydami kaip visi mes ne tik turėsime gyventi prastesniuose namuose nei esame verti, bet ir prarasime savo tapatybę. Mes už juos esame didingesni, todėl ir namus turime statyti kažkokius kitokius, tačiau kokius – kažkaip tai pamiršome. Tačiau tai ne bėda, tiesiog reikia pasidomėti mūsų protėvių gyvenimu ir ten tikrai rasime informacijos apie tai kaip ir iš ko statyti. O ši informacija tikrai yra, nes kitaip mes juk nebūtume tokie didingi, o dėl to, kad mes iš tikrųjų esame didingi, jokių abejonių nėra ir būti negali.“

Kokias ateities perspektyvas turi tokia vizija kaip susikurti ateities viziją yra sunkiau prognozuoti, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Šiaip ar taip, užprogramuotos nesėkmės atveju, patriošizmas užuot iš naujo permąstęs savo dogmų pagrįstumą (nu negi dabar imsi galvoti, kad esi toks kaip visi?), vėl pasiremdamas jomis, padaro sekančią išvadą – jei mes norėdami pasistatyti namą viską darėme teisingai ir mums nepavyko, tai reiškia, kad kažkas labai mums pavydėdamas visą laiką kenkė. Ši mintis – tai ne tik sekantis patriošio darbų etapas statant savo namą, bet ir atskiras patriošizmo elementas, prie kurio šiandien nebeapsistosiu.

Share

4 Comments, Comment or Ping

  1. virgin

    nelabai suprantu, tiesą sakant, kodėl tiek daug dėmesio skiriama Duginui? Argi jis turi kokią nors įtaką Kremliui? pasaulinei geopolitikai?

    August 15th, 2011

  2. Na, tas blogas nėra skirtas analizuoti pasaulinei geopolitikai. Tiesiog susidomėjau juo neseniai.

    August 15th, 2011

  3. marginalas

    Tiesą sakant, nepatinka man ir šis patriotų sulakimas su fašistais ar naciais. Visiška nesamonė. Tokią nesąmonę gali sugalvoti tik dar didesni naciai ar fašistai. Neogebelsiška propaganda jau tiek užteršė daugumos smegenis, kad galima teigti, jog kiekvienoj šaly liko tik dvi partijos -- tos, kurios palaiko nacionalinę valstybę ir tos, kurios nori ją panaikinti vardan neotrockistinės Naujos pasaulinės tvarkos.

    Nacizmu Lietuvą kaltiną tiktai didesni nacistai, nors apsimeta internacionalistais, pilietinės visuomenės gynėjais.

    Jei,pvz., paimsi liberalą, atsiprašant, rusą Baranovą ar Uspaskich, ginantį “pilietinę visuomenę”, tai jis tik atstovauja didesnįjį Rusijos nacizmą.

    Jei paimsi liberalą, atsiprašant, Donskį, ginantį “pilietinę visuomenę” , tai jis tik atstovauja didesnįjį Sionistų nacizmą.

    Jei paimsi liberalą, atsiprašant Tomaševskį, kovojantį už pilietines teises, tai jis tik gina didesnįjį Lenkiškąjį nacizmą.

    Kodėl sakau atsiprašant? Ogi todėl, kad tarp jų nėra nei vieno tikro klasikinio liberalo, kurie kažkada kovojo už žmogaus laisvą, nesuvaržytą dvasią. Šiuolaikiniai materialistiniai “liberalai” ne už išlaisvintą nuo ego dvasią kovoja, bet atvirksčiai -- už išlaisvintą ego ir įkalintą dvasią… o tai jau v e l n i a v a, kuriai diriguoja šėtono sinagoga.

    August 15th, 2011

  4. marginalas

    Jau vien savo knygos viršeliu Bielinis atskleidė viso sąmokslo esmę. Ir tai kad “lenkų klausimas” yra tampriai susijęs su nepatenkintųjų Lietuvos politika, o ypač seimo priimtu įstatymu nacių totalitarinę diktatūrą prilyginti sovietinei totalitarinei diktatūrai, kuri nusinešė dešimteriopai daugiau gyvybių, jei ne dar daugiau. O juk nacionalsocialistinė darbininkų partija buvo draugai su stalino socialistine darbininkų partija (~Ribentropo-Molotovo paktas, kartu kurtas izraelis ir t.t.) Tad kuom viena geresnė už kitą?

    Totalitarizmas ir buvo holokausto priežastis. Bet naujiems holokausto ideologams to pripažinti nesinori. Jie kuria naują totalitarinę sistemą. Todėl jiems naudingiau kaltinti tautas, netgi neturėjusias tuo metu savo tautinės valstybės. Prezidentę prilygina naciams, nes ji nepaleidžia pavėjui lietuvių kaip norėtų Bielinio bosai, ir gana. Vis nori išlaikyt valstybę -- tikra nacistė, kaipgi:) Vis neklauso Sorošo ir neatsiveria viską ryjančiom hidrom… neklauso netgi Rusijos ir Europos žydų kongreso, pasislėpusio po Council of Europa, klaidinančiu pavadinimu, European Concil šešėliu, apsimetančiu, kad gina žmogaus teises, bet jokiu būdu ne teisę į Tėvynę, į egzistenciją, į šeimą. Ir tokių “council” pridaiginta ne tik ES, bet ir Rusijoj ir visam pasaulyje, kad blaivūs žmonės manytų jog tai Europa nušoko nuo proto. Netgi pats Duginas, demonizuojantis Vakarus,mano, kad ši supuvusi materialistinė moralė iš Vakarų. Kai tuo tarpu, tai tik chazarų chanato ideologija per “disidentus” paskleista Vakaruose, jų sunaikinimui. Vienintelė šalis Europoje neturinti šio išvirkštinių teisių gynėjo yra Baltarusija. Ar ne dėl to Bielisnis tapo Baltarusijos “instituto” direktorium? Juk reikia kažkam išvaduoti Baltarusus nuo Baltarusijos? 🙂

    August 15th, 2011

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar