"Rima Kondratienė, Aušra Bičkutė ir Anatolijus Bulatovas nuteisti už tai, kad 2003 m. liepos 26 d., tarp 8.00 ir 12.00 val., Kaune, V. Krėvės pr. 55–517, veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kilus konfliktui dėl per garsiai klausomo radijo, A. Bulatovas sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajam V. Šturmai į veidą, šiam nukritus ant lovos, R. Kondratienė šokinėjo jam ant krūtinės, sudavė ranka apie septynis smūgius į veidą, dūrė šakute į sėdmenis ir kaklą, kandžiojo ausį, adatomis badė pakaušį, A. Bičkutė adatomis badė kulną, apšlapino nukentėjusįjį, švirkštu leido nukentėjusiajam į rankos veną ir kirkšnį grybų nuovirą, seiles, orą, taip padarė V. Šturmai taškines durtines žaizdas galvoje – momeninėje srityje, alkūnių duobėse, durtines žaizdas kairėje kaklo pusėje, kairiojo sėdmens viršutinėje dalyje, paviršines žaizdas kairiosios ausies kaušelyje ir dešiniosios akies viršutiniame voke, poodines kraujosruvas dešiniosios akies vokuose, kairiosios akies apatiniame voke, kairiojoje kaktos pusėje, kairiajame smilkinyje, skruoste ir žande, kairiosios ausies kaušelyje, kairiojoje krūtinės pusėje, dešiniosios rankos žasto užpakaliniame paviršiuje, alkūnės srityje ir dilbio vidiniame paviršiuje, kairiojoje blauzdoje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, kairiosios pusės III, IV ir XI šonkaulių lūžius; po to visi trys bendrai vieninga tyčia smaugė V. Šturmą kaklaraiščiu ir virve, užveržus kilpą ir suspaudus kaklą nukentėjusysis dėl asfikcijos mirė."
Ištraukos iš nuteistųjų kasacinių skundų:
"Kasatorius (t.y. A. Bulatovas) nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, apie tai, kad jis su R. Kondratiene smaugė nukentėjusįjį, nes prieš jį buvo panaudota prievarta, psichologinis spaudimas, be to, jis buvo pagiringas. Jis teigia, kad V. Šturmos nesmaugė, tai jam inkriminuota remiantis melagingais A. Bičkutės parodymais. Kasatorius teigia, kad prie nužudymo neprisidėjo, jis tuo metu buvo labai girtas, sėdėjo ant kitos lovos ir snaudė."
"Kasatorė (t.y. Rima Kondratienė) nurodo, kad teismas turėjo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog nukentėjusysis pats elgėsi rizikingai provokuodamas konfliktą (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nes gerai žinojo, kad jie visi trys praeityje teisti, todėl konflikto kelti nevertėjo, teigia, kad jai paskirta bausmė turėtų būti švelninama iki vidurkio, nes ji turi keturis nepilnamečius vaikus, kuriuos bijo prarasti, mano, kad keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė moteriai pernelyg griežta. Kasatorė gailisi padariusi nusikaltimą, pati iškvietė medikus ir nurodė, kur yra lavonas, tik parą laiko bijojo pasakyti, kad dalyvavo darant šį nusikaltimą, bet po to davė išsamius parodymus."
"Kasatorė (t.y. Aušra Bičkutė) nurodo, kad nukentėjusysis nejuto fizinių kančių, nes gulėjo be sąmonės. Kasatorė prašo nustatyti jos kaltės laipsnį pagal padarytą veiką ir atkreipti dėmesį į tai, kad tada, kai atsirado tyčia nužudyti V. Šturmą, ji su R. Kondratiene smaugdama neturėjo medicininių žinių, kad pakenks velioniui V. Šturmai, ir tai įvertinti, be to, kad nukentėjusiajam parodžius gyvybės ženklus, daugiau jo nesmaugė, todėl šie veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir, atsižvelgus į jauną amžių, į tai, kad augina mažametę dukrą, teisiama pirmą kartą, sušvelninta bausmė."
Pagal
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartį Nr. 2K-609
No Comments, Comment or Ping