Tamsioji filosofijos marginalo pusė

Vos tik pramerkęs akis iš ryto suprantu kaip aš jos nekenčiu. Visais kaulų čiulpais iki pat gleivinės. Kai anksti keliuosi, kai kišu į išdžiūvusią ir prisivėlusią burną dantų šepetėlį, kai pradedu žiaugčioti nuo šlykščios dantų pastos ir kai pamatau savo ištinusį snukį apkleiznotame veidrodyje. Nekenčių jos, nes vistiek per ją čia viskas taip. Ir kriauklėje neplauti indai, ir po chatą išmėtytos kojinės. Nu kas per bjaurybė! Kai kas sako, kad bobos yra bjaurūs padarai, uošvenės visokios ir pan…. Dar būna albinosai tigrai, kažkokie skraidantys plunksnuoti kabliai kur lavonus ryja ir dvigalviai veršeliai. Nu bet už tą šlykštynę bjauresnio padaro gamtoj nėra, nebent sifilio bakterijos. Bet jau geriau jos… Vėl bus diena, aš lipsiu į smirdinti autobusą ir mušiu taloną, nes jinai kažkodėl eilinį kartą nusprendė, kad taip turi būti. Palauk, suka, ateis dar akimirka kai mes abu būsim miške, švies pilnatis, o mano rankose bus kirvis. Atsiimsi už viską. Nekenčiu savo renuškės, blet!!! Ir vėl neužsiveda! Nekenčiu, bl…..  

In: Uncategorized | tags: kirvis, parypavimai, razborkės. | #