Šiuo metu vis dar tebemintydamas koks turi būti tas mūsų tautinę dvasią prikeliantis lietuviškas istorinis filmas, prisiminiau reklaminius klipus iš tų senų gerų laikų, kai Rusijoje prezidentavo Jelcinas. Vėlgi nieko naujo čia nebus, tik priminisiu, kad iš tokių klipukų įkvėpimo sėmėsi ir kultinis rusų autorius Viktoras Pelevinas, rašydamas savo "Generation P".
Visai man jau nervai pakrikę – iš pradžių vos ašara neištryško bežiūrint, o po to vois nenusižvengiau. Siužetas toks sujautrinantis, nors vistiek stebina toks praktiškumas. Moterys, jei jau neša vyrus net nenuėmusios joms šarvų. Žinia, viduramžiais jie tikrai velniškai vertingi buvo. Bet ir sunkūs, o jei dar juose vyras, kad ir mylimas… Na o pačiam gale kai jos su tais šarvuotais vyrais ant savo pečių nulinguoja tiesiai per rapsų laukus, tai atrodė tikrai labai juokingai.
Šitas irgi neblogas. Tik kažkaip ta likusi krūvelė gana nedidelė atrodo, net keista. O ir šiaip – išjodami supylė tokį didelį kurganą, o po juk grįždami bet kokį akmenį pasiimdavo. Manyčiau taip. O kaip Tamerlanas tų akmenų vardus prisimdavo, gal palieku aiškintis istorikams ir bankininkams.
Tai, kad galas žino kur ta Čingischano tėvynė… Yra toks posakis iš anksčiau, kad rusai mėgsta keliauti po Rytų ir Vidurio Europa, o mėgiamiausia kelionės priemonė – tankas. Kažkuo panašūs buvo ir mongolai tuo metu. Beje, kiek prisimenu, būtent Čingischanui priskiriami žodžiai, kad didžiausias pasitenkinimas žmogui yra sėsti ant žirgo, įtempti lanką, nugalėti priešą, mylėtis su jo žmonomis ir dukterimis, atimti iš jo viską, įminti jį įpurvą ir matyti jį visiškai sugniuždytą". (cituoju apytiksliai). Na, prisiment tuos laikus, galima teigti, kad ne vienam valdovui tai ir atrodė kaip vienintelis būdas rūpintis savo tėvyne. Taigi ką turėjo omenyje Čingischano vaikis ir ką iš tiesų norėjo išgirsti jo tėvas?
Galima, aišku, ironiškai šypsotis, bet ar patemps mūsų filmas bent iki šių klipukų?
No Comments, Comment or Ping