Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškina žodžio “negras” reikšmę lietuvių kultūroje


“Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl BK taikymo pagrindų, teigiant, jog tamsiaodžio asmens pavadinimas „negru“ ne dėl jo kitokios antropologinės savybės, o dėl asmeninio konflikto su tokiu asmeniu, nesudaro pagrindo taikyti BK 170 straipsnį. Reikia pripažinti, jog kasatoriai taip teigdami iš dalies yra teisūs, nes BK 170 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai yra tiesioginė tyčia, kurios tikslas kurstyti diskriminavimą tyčiojantis, niekinant ar skatinant neapykantą tam tikrai žmonių grupei ar asmeniui dėl jų rasės, tautybės, kalbos, kilmės ir kitų įstatyme nurodytų požymių. Išties, vien tik juodaodžio asmens pavadinimas „negru“, nesant tikslo kurstyti diskriminavimą dėl jo rasinės priklausomybės, negali būti laikomas kitos rasės žmogaus lygiateisiškumo pažeidimu. Žodžio „negras“ etimologinė reikšmė lietuvių kalboje istoriniu, socialiniu–kultūriniu požiūriu neturi niekinančio, žeminančio atspalvio, nes lietuvių tauta nenaudojo Afrikos gyventojų vergoviniam darbui, nebuvo įstatymais įteisintos diskriminacijos, segregacijos, nebuvo ir socialinio konflikto dėl odos spalvos bei priklausymo kitai rasei. Lietuvoje kitų rasių asmenys praktiškai negyveno arba tai buvo tik atsitiktiniai atvejai.

Taigi, lietuvių tautos kultūroje,  literatūroje bei mene negro vaizdinys susijęs su netiesiogine patirtimi, dažniausiai atkeliavusia per kitų šalių literatūrą, meną, todėl siejamas su išnaudojamu, sunkiai dirbančiu, užuojautos reikalingu asmeniu. Tuo tarpu tamsios odos spalvos asmens apibūdinimas „nigger“ yra kalbinė svetimybė – anglicizmas, kuris angliškai kalbančiose tautose turi neigiamą, žeminančią, niekinančią reikšmę, ypač jei minėtas žodis vartojamas kartu su žodžiu „fucking“, kuris turi vulgarią norminėje kalboje nevartotiną reikšmę.”

Baudžiamoji byla Nr. 2K-91/2010

Share


Rytas Kaune



"Rima Kondratienė, Aušra Bičkutė ir Anatolijus Bulatovas nuteisti už tai, kad 2003 m. liepos 26 d., tarp 8.00 ir 12.00 val., Kaune, V. Krėvės pr. 55–517, veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kilus konfliktui dėl per garsiai klausomo radijo, A. Bulatovas sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajam V. Šturmai į veidą, šiam nukritus ant lovos, R. Kondratienė šokinėjo jam ant krūtinės, sudavė ranka apie septynis smūgius į veidą, dūrė šakute į sėdmenis ir kaklą, kandžiojo ausį, adatomis badė pakaušį, A. Bičkutė adatomis badė kulną, apšlapino nukentėjusįjį, švirkštu leido nukentėjusiajam į rankos veną ir kirkšnį grybų nuovirą, seiles, orą, taip padarė V. Šturmai taškines durtines žaizdas galvoje – momeninėje srityje, alkūnių duobėse, durtines žaizdas kairėje kaklo pusėje, kairiojo sėdmens viršutinėje dalyje, paviršines žaizdas kairiosios ausies kaušelyje ir dešiniosios akies viršutiniame voke, poodines kraujosruvas dešiniosios akies vokuose, kairiosios akies apatiniame voke, kairiojoje kaktos pusėje, kairiajame smilkinyje, skruoste ir žande, kairiosios ausies kaušelyje, kairiojoje krūtinės pusėje, dešiniosios rankos žasto užpakaliniame paviršiuje, alkūnės srityje ir dilbio vidiniame paviršiuje, kairiojoje blauzdoje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, kairiosios pusės III, IV ir XI šonkaulių lūžius; po to visi trys bendrai vieninga tyčia smaugė V. Šturmą kaklaraiščiu ir virve, užveržus kilpą ir suspaudus kaklą nukentėjusysis dėl asfikcijos mirė."

Share


Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar