Tamsioji filosofijos marginalo pusė

Vos tik pramerkęs akis iš ryto suprantu kaip aš jos nekenčiu. Visais kaulų čiulpais iki pat gleivinės. Kai anksti keliuosi, kai kišu į išdžiūvusią ir prisivėlusią burną dantų šepetėlį, kai pradedu žiaugčioti nuo šlykščios dantų pastos ir kai pamatau savo ištinusį snukį apkleiznotame veidrodyje. Nekenčių jos, nes vistiek per ją čia viskas taip. Ir kriauklėje neplauti indai, ir po chatą išmėtytos kojinės. Nu kas per bjaurybė! Kai kas sako, kad bobos yra bjaurūs padarai, uošvenės visokios ir pan…. Dar būna albinosai tigrai, kažkokie skraidantys plunksnuoti kabliai kur lavonus ryja ir dvigalviai veršeliai. Nu bet už tą šlykštynę bjauresnio padaro gamtoj nėra, nebent sifilio bakterijos. Bet jau geriau jos… Vėl bus diena, aš lipsiu į smirdinti autobusą ir mušiu taloną, nes jinai kažkodėl eilinį kartą nusprendė, kad taip turi būti. Palauk, suka, ateis dar akimirka kai mes abu būsim miške, švies pilnatis, o mano rankose bus kirvis. Atsiimsi už viską. Nekenčiu savo renuškės, blet!!! Ir vėl neužsiveda! Nekenčiu, bl…..  

Comments Off on Nekenčiu bl… | In: Uncategorized | tags: kirvis, parypavimai, razborkės. | #

Taip jau išėjo, kad jau kuris laikas dedu kas tik papuola. Visokias nuorodas, baikas ir kitokius linksmumus. Tiesą pasakius daug lengviau negu rašyti. O kas dėl šio epizodo – aišku, gaila žmogaus, bet juk perspėjo tėvai turbūt kai anas dar jaunas buvo, kad normalią specialybę įsigytų ir tt., ir tt. O dabar belieka malkas skaldyt. Irgi neblogai. Grynas oras. Tikiuosi nėra vietos pykčiui, vistiek jau per vėlu kažką keist. Taigi mojavimas kirviais tęsiasi. Tik šis daug mano širdžiai mielesnis, nei anas.

2 Comments | In: Filosofija | tags: Filosofija, kirvis. | #

Manau vienas iš akivaizdžių įrodymų, kad tokie klasikai kaip Platonas, Aristotelis, Kantas ir kiti, kiekvieną kartą turi būti skaitomi ir perskaitomi iš naujo. Tam, kad prieš juos būtų galima sukilti vėl ir vėl. Reportaže aptariamos “konservatyviosios modernizacijos” kontekste galima geriau suprasti ir elegantišką lietuvišką terminą “Gervaldija”. Pirmą kartą išgirdęs šį žodį, nurodantį į murzininkų atstovaujamos politinės santvarkos modelį, supratau jį kaip “gervių valdžią”. Man gervės visada buvo paslaptingi paukščiai, ne tokie išsiskiriantys savo išvaizda ir elgesiu kaip gandrai. Šis žodžio aiškinimas mane pagavo ir jau nebesugebėjau jo interpretuoti kitaip. Tik po to, žiūrėdamas kažkurį murzininkų mitingo įrašą, supratau tikrają šio termino etimologinę konstrukciją, kuri eilinį kartą sugražino prie Platono “Valstybės”.

“Konservatyvioji modernizacija – tai krikščioniška siela ir stalinistinė tauta”. Tai tinka ir išplečiant sąvokos “Gervaldija” turinį. Panašus ir kelias, kuriuo einama Gervaldijos link. Atitinkamai aiškintina ir geniali nacionaldarbininkų sąjūdžio fiurerio mintis “Mintis-Žodis-Veiksmas”, puošianti jų atnaujinamą tinklalapį. Lygiame smegenų žievės paviršiuje subujojusi mintis iš pradžių “žodžiais” išklykiama per garsiakalbį ir po to seka veiksmas, smūgio kirviu pagalba įtvirtinantis tuos žodžius smegenyse. Jei sąjūdį sudaro individai, turintys savo smegenyse tik po vieną-kitą raukšlę ir tą pačią nuo kirvio, tai natūralu, kad kirvis tampa valdžios ženklu. Senovės Romoje kirvis, kartu su plakimo rykščių ryšulėliu, reiškė valdžios ženklą – fasces. Iš čia ir žodis “fašizmas”. Sąsajos su Romos imperija čia daugiau simbolinės, tačiau su kirviu kone tiesioginės.
Taigi, pirma paprotiname Kantą, padarydami jam smegenyse daugiau raukšlių, po to paprotiname kitus ir kitokius, tada dar paskaitinėjame Platono “Valstybę ir Adolfo Hitlerio “Mein Kampf”. Galiausiai, kai nebelieka ko protinti, imamės vieni kitų. Situacija kai Marksas su savo nesutaikomų klasių kova atrodo kaip nekaltas kūdikis.

Comments Off on Топором по Канту | In: Filosofija | tags: fašizmas, gervaldija, Kantas, kirvis, murza, nacionalizmas, razborkės. | #