June 8th, 2010
Univieras, bulvių laukai, traukinių stotis ir tt.
Nuo akademinių tribūnų vis girdime apie kažkokią tai „universitetinę bendruomenę“. Štai universiteto bendruomenė priėmė, pasakykim gražiau įsileido, į savo gretas, naują pirmakursių srautą arba girdime kaip universitetinė bendruomenė išleido į pasaulį naują absolventų laidą. O kas tai yra tą universitetinė bendruomenė ar akademinė bendruomenė? Kaip pavadinsi, taip nepavadinsi. Klausiu nes nelabai suprantu kodėl tokiu atveju žiūrima į studentus taip tarsi tas ar anas akademikas nėra su studentu kartu kiaulių ganęs.
Man kažkaip kiaulių ganymas kartu arba tas pats bulviakasis kaip tik ir asocijuojasi su tam tikru bendruomeniškumu. Po tą patį mėšliuką braidom, paskui kiaulių riestus stimburius kartu lakstom, tą pačią žemelę nagais kapstom bulvių ieškodami. Na o čia gi Universitetas! Bet gi tie patys mokslo purvynai ir tos pačios kiaulių uodegytės – krust, krust, pagal vėjo kryptį, tik spėk kartu su jomis sekti arba kepšt, kepšt nagais į žemę, o iš ten vietoj maistingų bulvių – protingai pliktelėjusios akiniuotos galvos.
„Sutvarkykite literatūros sąrašą abėcėline tvarka“ – „labiau norėčiau alaus“, „tvarkingai sudėkite išnašas“ – „bet su jumis negerčiau, negražu gi“, „struktūra neatitinka reikalavimų“ – o gal geriau vyno… o gal negeriam šiandien, gal neinam geriau bulvių kast, arba kiaulių paganyt, o gal geriau einam šieno abu paravėt? Supratau, tyliu. Jūs su manimi šieno neravėsite, ir indų neplausite, ir alaus negersite. Aš su jumis irgi. Aš geriau su savais. Aš dirbu, neturiu laiko ir šiaip visaip kaip užsiėmęs, bet man diplomo reik. Žinių irgi reik, bet jei jau žinai kad nieko nežinai, tai kokių dar žinių gali bereikėt? Kiek? Per dvi dienas pabaigt, kitaip neprileisit? Negali šioj vietoj būt blogai parašyta, juk nuo jūsų disertacijos vadovo straipsnio žodis į žodį nurašiau. Tik pamiršau nurodyti, kad cituoju. Turi matytis mano nuomonė ?– bet gi tuomet nebesutaps su akademinio teksto reikalavimais. O ką apie tai pagalvos akademinė bendruomenė? Ne, ne ta, o ana iš gretimo bulvių lauko. Nu jo, Jūs čia kasate, o mes tenai, o kaip ir kada kiaulės prabėga aš ir pats nežinau. Negano jų čia niekas. Žinau, kad ir nekasate, mes irgi nekasame, tiesa pasakius. Nėra laiko – reikalai, mes gi jau suaugę žmones. Taigi ateini į Univiera, bet jau nebe kaip į kaboką, greičiau kaip į peroną. Mums į vieną pusę, jums į kitą.
