Tokia jau tos virtualios tikrovės prigimtis, kad niekas nežino kaip iš tikrųjų viduje šį įvykį išgyveno tikrieji jos herojai. Tačiau mūsų blogosferoje šį įvykį galėtume prilyginti biblinei Dovydo kovai su Galiotu. Vienoje kovos arenos pusėje stojo populiariausio tinklaraščio savininkas ir apskritai tikras viešosios erdvės titanas, o kitoje – „nelaimingiausias“ ir reguliarus to paties tinklaraščio komentatorius, "eilinė vidutinybė ir nevykėlis, besispjaudantis tulžimi dėl savo nevykusio gyvenimo, kuris nors ir artėdamas prie 40 metų ribos taip ir nesugebėjo įsigyti nei kabrioleto, nei blondinės, apie kuriuos svajojo nuo pat vaikystės". Visą šią pagiežą tekdavo išlieti populiariausio tinklaraščio komentaruose, į kuriuos įsigilinęs dundukų ganytojas ištarė savo verdiktą. Palaiminti dundukai ir pagirtas tarp jų tas, vienintelis, kuris ir buvo nukryžiuotas.
O kas po to? Taip mėgsta klausti kai kurie… Ogi nieko… Tiesiog nauja tema ir, dar panaudojant likusią inercijos jėgą, nauja diskusija apie tai ar A. Ramanauskas-Greitai, kalbėdamas apie iš sysalo tekantį kremą, tinkamai atseikėjo purvo valdančiajai koalicijai ar ne? O buvo jis nuoširdus? Nauja diena, naujos temos tik jau be to ano, kuris pakils atgimęs kažkur kitame tinklaraštyje, ar kur kitur. Turbūt dėl to neverta kalbėti apie pažeistas konstitucinės minties raiškos laisvės pažeidimą. Tereiktų pakalbėti apie nuvarymą nuo vaišių stalo tos vakarienės, kuri dar anaiptol ne paskutinė.
Bet kas žino, galbūt neužilgo užgims pas mus toks Fredžio blogas, kuris bus pats populiariausias ir ne tik mūsuose. Ir bus jame toks piktas, piktas komentatorius Artūras*, sumalantis į miltus bet kokią Fredžio nuomonę ir reguliariai atskleidžiantis Fredžio menkystę ir veidmainiškumą. Galbūt dabar tai atrodo neįtikėtina, bet kaip sakoma, nespjauk į šulinį iš kurio vėliau gali tekti gerti.
No Comments, Comment or Ping