… žargonine banalybe arba tiesiog tokiu žodžiu, kuris tariamas ir rašomas tada, kai neturima ką pasakyti ir griebiamasi bet kokiam žargonui būdingo triuko, jį siejančio su paprasčiausiais plepalais (das Gerede, kaip sako Heideggeris) ar net kliedesiais – gaminti kalbą, neturinčią jokio ryšio su bekalbiais daiktais arba vartoti jau pagamintą kalbą, net iš tolo nebenurodančią į jokį patyrimą (net kalbos patyrimą), vadinasi, kalbėti apie kalbą, savo ruožtu kalbančią apie kalbą, kalbančią apie kalbą ir taip ad infinitum. Mūsų metą, dažnai vadinamą "postodernizmu", galime vadinti katastrofiško kalbos pertekliaus situacija, vergiškai pavaldžia niekada (gal tik erų sąvartos Aleksandrijoje) anksčiau neregėtam parazitinės kalbos terorui, iškilmingai vadinamam informacijos srautu; šis globalinis parazitinės kalbos auglys sudarytas būtent iš žargono arba diskurso – tačiau tarp šių dviejų žodžių ramiausiai galima dėti lygybės ženklą – ląstelių, kurios dauginasi pašėlusiu greičiu ir visiškai taip pat, kaip vėžio ląstelės…"
Nurašyta nuo A. Mickūnas, A. Šliogeris "Filosofijos likimas", baltos lankos 2009, 420-421 psl.
No Comments, Comment or Ping