Sokratui kartu su kitais bičiuliais ir Platonu diskutuojant bei išgėrinėjant Agatono namuose rengiamuose simpoziumuose, tenai kartais lankydavosi toks Filandras. Buvo jis jau senyvo amžiaus, o ir filosofinių pažiūrų laikėsi senovinių. Savo filosofija jisai buvo daug artimesnis dar iki Sokrato gyvenusiems, mąsčiusiems ir išgėrinėjusiems filosofams. Žmogaus savęs pažinimo problema Filandro nedomino. Labiausiai jis gilinosi į Būties klausimą ir todėl daugiausia laiko jis skirdavo tokių filosofų kaip Talis, Herakleitas ar Parmenidas, idėjų aptarimui.
Iš esmės pritardamas Talio teiginiui, kad visa Būtis yra sudaryta iš vienos medžiagos, Filandras prieštaravo jo mokymui, kad ta medžiaga yra vanduo. Anot Filandro, visa Būtis susidedanti iš šūdo. Pasak jo, tas pirmapradis Šūdas vietomis išsiskaido iki krištolinio kalnų upelio skaidrumo arba netgi iki mylimosios akių geidulingo blizgėjimo, o vietomis iki uolos akmens tvirtumo. Tas pats šūdas, išretėjęs iki skysto, bekvapio ir beskonio vandens, kepinant saulei, garuodamas pavirsta į orą, po to atšalus vėl krenta į žemę lašais, teka vandeniu, šąla į ledą, virsta žeme, galiausiai akmeniu… Tačiau anksčiau ar vėliau bet koks Būties medžiaginis virsmas grįžta į savo pirmapradį pavidalą – Šūdą.
Tokiu būdu Filandras skelbėsi paneigęs nepertraukiama būties tėkme įsitikinusio Herakleito teiginį, kad negalima į tą pačią upę įbristi du kartus. Jei į upę ir negalima, tai į tą patį šūdą dar ir kaip, kadangi savo natūraliame būvyje Būtis yra statiška. Šį savo teiginį pagrįsdamas, Filandras ne kartą praktiškai demonstravo tokio dvigubo įbridimo galimybę Sokrato bičiuliams, tuo išsklaidydamas paskutines jų abejones dėl Herakleito paklydimo.
Parmenido dialektiką, skelbusią kad Būtis yra, o Nebūties nėra, Filandras taip pat laikė klaidinga. Pagal Filandrą – jei Būtis yra, tuomet yra Šūdas, o jeigu nėra nieko, tuomet irgi šūdas gaunasi. Parmenidą jisai apskritai laikė ne dialektiku, o nevykėliu mistiku. Filandras savaip aiškindavo Leukipo ir jo mokinių teoriją apie tai, kad viskas susideda iš mažų, nedalomų dalelių, vadinamų atomais. Pasak Filandro, atomai yra begalė mažų, tuščioje erdvėje skriejančių šūdo gabaliukų. Jie esą tokie maži, kad plika akimi nematomi, tačiau skriedami jie susiduria, suauga vieni su kitais, taip ilgainiui sudarydami mums pažįstamus kūnus. O po to tie kūnai vėl išsiskaido į mažus šūdo rutuliukus.
Kaip jau minėta, žmogaus Filandras nelaikė vertu išskirtinio filosofo dėmesio. Nei etika, nei politika jo šiaip jau nedomino. Tik primygtinai Sokrato bičiulių klausinėjamas, jis nepatenkintas burbėdavo, kad geriausia politinė santvarka pasaulyje yra Atėnų demokratija, kadangi tai yra pati šūdiniausia santvarka. Atitinkamai pačiais vertingiausiais žmonėmis jisai įvardindavo Atėnų politikus, o pačiu vertingiausiu filosofu – Sokratą. Šios ir kitos Filandro mintys neretai sukeldavo didelį Sokrato draugų susižavėjimą, kuris į simpoziumo pabaigą tik stiprėdavo.
Pats Sokratas Filandro varžydavosi ir jo pastabas stengdavosi praleisti negirdomis. Štai, pavyzdžiui, kalba Sokratas apie tai, kad nors visi puodai skirtingi savo forma ir dydžiu, tačiau žmogus vis tiek atpažįsta puodą tarp kitų daiktų ir taip yra nes žmogaus protas turįs savyje tobulo puodo idėją, kurią jisai neva atsimena iš tų laikų kai jo siela gyvenusi tobulame idėjų pasaulyje. Visi giliai susimąsto, o pusgirtis Filandras ima dėstyti, kad ir šūdai būna įvairių dydžių, formų ir spalvų, bet žmogus juos visus atpažįsta, kadangi jo protas dar prisimena tobulo Šūdo idėją, dar iš tų laikų, kai ir pats mąstantis žmogus tebuvo dalelė tos pirmapradės materijos. Draugai vieningai Filandrui pritardavo ir visi smagiai išgerdavo, o Sokratas sumišęs kramtydavo lūpą ir bandydavo nukreipti kalbą kitur.
Platonas Filandro tiesiog nekęsdavo, todėl Sokrato ir jo bičiulių mintis užsirašinėdamas, Filandro žodžius visuomet praleisdavo. O kadangi pats Filandras nei skaityti, nei rašyti nemokėjo, tai daugiau jokių rašytinių šaltinių apie jo filosofiją neišliko. Jo idėjos buvo perduodamos iš lūpų į lūpas ir jo mąstymo žodinė tradicija padarė nemažą įtaką Vakarų civilizacijai.
Tarp kitko dar yra žinoma, kad Filandras nebuvo profesionalus filosofas, o duoną sau pelnėsi iš kailialupio amato.
No Comments, Comment or Ping