Ką tik paskaičiau balsas.lt apie Švedijos bankų įtaką krizei Baltijos valstybėse. Rašoma, kad
Išprovokavę kreditų bumą Baltijos šalyse, Švedijos bankai paliko jų gyventojus skursti ir žlugti, mano Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistai, praneša Rus.db.lv.
Jų nuomone, šiose šalyse nebūtų tokio nepritekliaus, kaip dabar, jeigu nebūtų buvę kreditų bumo.
Kreditų bumas pasitarnavo greitam ekonomikos vystymuisi. Tačiau jį sekęs nuosmukis buvo toks stiprus, kad vidutiniai ekonomikos vystymosi rodikliai nuo 2003 iki 2010 metų buvo žemesni tose šalyse, kuriose įvyko kreditų bumas, nei tose, kuriose jo nebuvo.
Negaliu kiek nors plačiau komentuoti, nes neturiu reikiamos kompetencijos. Tiesiog įdomu, nes prisimenu, kai rodos dar neseniai durniais buvo išvadinti Ūkio ministerijos valdininkai, paruošę pažymą apie Švedijos bankų veiklos Baltijos vastybėse galimas grėsmes. Dar kiek anksčiau teko girdėti nuomonę, kad būtent besaikis kreditų dalinimas ne tik dirbtinai “pastimuliavo” Lietuvos ekonomiką, tačiau kartu padidino pinigų masę ir ūgtelėjusi infliacija persirito per Maastrichto kriterijais nustatytas ribas. Dėl to ir likome be euro. Bet čia tik nuomonė. Šiaip ar taip tuometinis finansų ministras atsistatydino pirmą 2007 m. ketvirtį, kai kalbėjusių apie galimą nuosmukį buvo klausomasi netgi dar mažiau nei tų, kurie dabar sako kad viskas bus gerai.
Dar čia galiu įdėti Petro Auštrevičiaus mintis apie Maastrichto kriterijus. Kaip visa tai skaitosi dabar?
Ir dar, čia daugiau klausimai ir pasąmonės srautas, o ne kažkokie demaskavimai ar užkoduoti tikrovės pranešimai. Tiesiog ar ne pernelyg dažnai keičiasi nuomonės, kad apskritai būtų įmanoma kuom nors tikėti?
No Comments, Comment or Ping