Tamsioji filosofijos marginalo pusė

Turiu tokį Renault Megane, dviejų durų, 1996 metų. Čia prieš kažkiek laiko išdaužiau jam priekinį dešinį žibintą. Bet važinėjau toliau. Po kiek laiko jis ėmė ir sugalvojo neužsivesti. Kelias dienas stovėjo paliktas su užtrauktu rankiniu. Tai turbūt nusprendė, kad jam per mažai dėmesio, kad yra ignoruojamas ir sugalvojo užrudyti per subinės kaladėles. Teko nuimt ratus, atitdaužyt rūdžius (che, tėtis padėjo), pakeist kaladėles (servisas). Kiek pavažinėjo ir vėl stojo. Iš pradžių galvojau, kad sėdo akumas, bet ir pakrovus – jokios reakcijos. Galbūt su starteriu kažkas… Kadangi esu technofobas, tai paprašiau korešo, kad padėtų iki serviso nutempt. Vos pradėjus tempti ir susukus vairą, kad atitolti nuo bordiūro, tas ėmė ir užsiblokavo. Nespėjau ištiesint vairo, o vietos ten labai nedaug ir visur prikimšta mašinų. Ir tik pyst vienai užpakalį! Žodžiu – manosios renuškės priekinis kairysis žibintas visiškai į šipulius (dešiniojo dar irgi nepasikeičiau). Sustojom, paskambinom 112, pasistatėm trikampį. Laukiam. Pusvalandį. Valandą. Prieina toks vaikinukas, apžiūri ir išpučia akis. "Negaliu patikėt", – sako su tokiu lenkišku akcentu – "aš kaip tik norėjau dabar vežti savo automobilį remontuot". Atvažiavo pareigūnai. Visai malonūs, pasiteiravo ar nepabodo laukti (laukėm virš valandos). Pasakėm, kad nepabodo. Nukentėjusysis mums pretenzijų neturėjo – ten iš tiesų jam tik nežymiai bamperį nubrozdino. Kietas toks bamperis jo padėvėtos audinukės, kad jį kur. O mano automobilio tai jau abi akys išvarvėjusios dabar. Ir priekis palamdytas, ir dar durys vairuojo pusėje ėmė garsiai gergžti kai darinėju… nežinau, gal šiek tiek sparną priekin nuo smūgio "pastūmė". Pristūmėm atgal prie bordiūro. Žodžiu, nuotykiai tęsiasi. O dar norėjau šiandien apie tą Freuda, kur kavinėje apsilankė, pasakojimą užbaigt. Teisi mano mama buvo sakydama, kad "reikia pirkti ne prancūzišką mašiną, o vokišką, nes vokiškos daug geresnės".

In: Uncategorized | tags: parypavimai. | #