Šį vakarą laukia ketvirtfinalio rungtynės su labai stipria Argentinos rinktine. Mano galva, jei jau kalbėti apie krepšinio rinktinės pasirodymą 2010 m. pasaulio čempionate, tai vyrai tikrai įrodė, kad turi parako ir gali suteikti daug gerų emocijų savo sirgaliams. Visgi belaukiantiems rungtynių norėčiau pasiūlyti susipažinti su beveik prieš metus Komjaunimo tiesoje pasirodžiusio straipsnio, kuriame kažkoks tai krepšinio egzpertas Mindaugas Lietuvis dalijasi mintimis apie rinktinės perspektyvas ir Lietuvos krepšinio ateitį, ištraukomis.
V.Garasto planas „Kemzūra“ ir visos Lietuvos kašės fiasko
Vidutinybių šaikos, vadinamos Lietuvos krepšinio federacija, kišeninis treneris – šimtus kartų daugiau trotilo turintis užtaisas, nei labiausiai nevykęs pagrindinio įžaidėjo pasirinkimas.
Tik Lietuvos krepšiniui nuo to supratimo geriau vis tiek nebus. Ir jei A.Mažučio atveju galima buvo kalbėti tegu ir apie brangią, bet vis dėlto klaidą, antruoju atveju tenka kalbėti apie sąmoningą kenkimą Lietuvos krepšiniui.
Užteko vakar pamatyti, kaip R.Kurtinaičio treniruojamas „Lietuvos rytas“ su jaunais, garsių vardų neturinčiais žaidėjais sutvarkė žvaigždžių ir milijonų eurų prikimštą Stambulo „Efes Pilsen“ (pagal visus žaidimo parametrus sutvarkė), kad net aklas pasakytų, jog bent vienas treneris Lietuvoje yra tikrai geresnis už V.Garasto šutvės pasirinkimą.
Vidutinybės negali pakęsti protingesnio už save, daugiau pasiekusio, negali pakęsti lyderio, o Kurčio juk nepadarysi kišeniniu treneriu net maišą jam ant galvos užmetęs. Kurtis rėžia tai, ką galvoja, ir jam nesvarbu, ar tai patinka prie vidutinybių praktikuojamos “jogos” – tarpusavio liaupsių – įpratusioms krepšinio baukutėms ir antanams.
Būkim biedni, bet teisingi – toks K.Kemzūra, koks yra dabar, net ir susimovusiam R.Butautui tik į asistentus tinka.
K.Kemzūra kol kas išgarsėjo tik tuo, kad Maskvos srities „Chimki“ klube ir Latvijos rinktinėje nesugebėjo rasti bendros kalbos su geriausiais tų komandų žaidėjais. Iš pradžių konfliktas su C.Delfino, po to su latvių Biedriniu, Kambala ir kitais latvių milžinais.
Vis dėlto – gal LKF vidutinybės bent jau paklausė Š.Jasikevičiaus, L.Kleizos, R.Kaukėno, J.Mačiulio, M.Petravičiaus nuomonės, kas dabar geriausiai tiktų į rinktinės dirigentus, kas suvienytų vyrus?
Pavydas dėl svetimų pinigų strėnas krepšinio šakalams susuko – ne kitaip. Tik prispirti spaudos, aprašiusios šį absurdą, buvo priverstas paskambinti abiem treneriams.
Tačiau tuo metu juk jau buvo aišku, kas bus naujasis rinktinės treneris – V.Garastas ir LKF generalinis sekretorius M.Balčiūnas Kaune prieš keletą savaičių susitiko su K.Kemzūra. Po to K.Kemzūra juk ne šiap sau susirinko savo žaislus iš Latvijos rinktinės, kurią galėjo treniruoti toliau. Ir su kuria patyrė visišką fiasko, beje.
Reikia kišeninio trenerio – bus kišeninis treneris. Kur šita vidutinybių „šaika“ veda ir kur atves Lietuvos krepšinį?
LKF baukutėms nereikia, kad Lietuva žaistų pasaulio čempionate. Kam leisti pinigus rinktinei kitamęt, jei juos galima nusavinti per būsimą Europos čempionatą?
Dar metai kiti, ir susireikšminusios LKF baukutės patvarkys tai, ką dar Lietuva turėjo gražaus – krepšinį. Tiksliau, tai, kas iš jo liko po A.Kubiliaus atakos per naktinį mokesčių perversmą. Toks jau visų hienų ir šakalų darbas – bailiai dairantis į šalis sugraužti tai, kas liko.
Normalioje šalyje tokie veikėjai būtų pavadinti kenkėjais, o gal ir dar tiksliau – nusikaltėliais.
Lietuvoje jie vadinami Lietuvos krepšinio federacijos vykdomojo komiteto nariais. Jie niekam, išskyrus nedidelę gudručių šaiką, neatstovauja. Jų tik 17. Įsidėmėkite jų vardus: V.Garastas, V.Gedvilas, Š.Kliokys, R.Cibauskas, D.Čiuprinskas, K.Pilipauskas, S.Vilkas, A.Klimavičius, A.Ginelevičienė, A.Tamašauskas, Z.Petrauskas, J.Macijauskas, A.Žvaliauskas, A.Makulavičius, A.Vaikšnoras, A.Ulickas, N.Masiulis.
Sakys ateityje. Tai – Lietuvos krepšinio duobkasiai. Viena iš daugelio lyg maras plintančių mūsų valstybės duobkasių komandų, su vidutinybių įniršiu paspartintu tempu baigiančių užkasti Lietuvą.
Iš kart pasakau – atrinkau tik labiausiai man įstrigusias frazes. Galbūt dėl tokio mano selektyvumo nukentėjo analitinė šio teksto jėga, sujungianti tas dalis į prasmingą, argumentuotą ir faktais paremtą visumą. Todėl tie, kas nori perskaityti visą teisybę apie V. Garasto planą Kemzūra, jį rasite čia.
Nenustebčiau, kad vadovaujantis šių analizų autoriaus logika, jei Kemzūra su savo chebra šiandien pralaimės Argentinai, tai viskas ką jis čia prirašė yra tiesa. Taigi reikės rimtai sirgt šį vakarą. Nors kai pagalvoji, tai "mą jį šunęs" ir tą M. Lietuvį ir tą komsomolkę. Apie Kurtinaitį esu geros nuomonės, tačiau šis žmogus dar nėra labai susenęs ir atsižvelgiant į Lietuvos rinktinės trenerių kaitą bei visokių krepšinio egzpertų analizų skleidžiamas tiesas, šansų save realizuoti šiose pareigose jis turės dar ne vieną.
No Comments, Comment or Ping