Sokratas vėl gurkštelėjo gerą gurkšnį vyno ir atitraukęs didelę taurę nuo lūpų ketino ją perduoti kartu gėrusiam Agatonui, tačiau išvydo kaip šis, vos akimirksnį kurio, Sokratui reikėjo atsigerti iš taurės, paliktas be dėmesio, ėmė ir užsnūdo, įveiktas per naktį išgerto vyno kiekio.
Tuo paskutinis puotos pokalbis apie tai, kodėl filosofija yra pats svarbiausias dalykas žmogaus gyvenime, buvo baigtas. Sokratas pastatė taurę ir apsidairė. Agatono namuose, kuriuose ką tik pasibaigė eilinė Sokrato ir jo draugų puota, beauštančios saulės spinduliai blausiai nušvietė baisią netvarką. Vos spingsinčios židinio žarijos jau buvo beužgęstančios, o jose smilkstanti toga baltų dūmų šniuorais skleidė nemalonų tvaiką. Šalia židinio visiškai nuogas knarkė Aristofanas, tvirtai tebegniauždamas rankoje vyno taurę. Visi kiti buvo suvirtę kas kur, priklausomai nuo to, kur juos palaužė vynas. Visur ant grindų mėtėsi maisto likučiai.
Sokratas, lėtai pabaigęs gerti savo taurėje likusį vyną, patraukė durų link ir išvydo tarpduryje miegantį Platoną. Miegojo jisai tyliai šnopuodamas, susirietęs į kamuoliuką ir tvirtai gniauždamas pirštais po galva pasikištus prirašytus papiruso ritinėlius.
Sokratas prisiminė kaip Platonas puotos pradžioje užsirašinėjo visas jo ir draugų kalbas apie tai kaip turi atrodyti tobula valstybė, tačiau po to kažkuris, berods Glaukonas, pasiūlė jam vyno. Platonas išgėrė ir vėl ėmė užsirašinėti. Tada Glaukonas pasiūlė vyno dar. Platonas vėl išgėrė, padėkojo ir vėl ėmė užsirašinėti. Tada supykęs Glaukonas jam liepė išgerti dar. Platonas mandagiai atsisakė, teisindamasis tuo, kad tiek daug išgerto vyno trukdys jam tiksliai užsirašinėti jų visų kalbas.
Galiausiai matydamas, kad nepavyks Platono perkalbėti gražiuoju, Glaukonas padedamas Polemarcho užlaužė Platonui rankas ir pražiodė, o Trasimachas sugirdė jam kone visą ąsotį neskiesto vyno. Tvirtiems draugų gniaužtams atsileidus, Platonas dar kurį laiką sėdėjo tuos savo papirusų ritinėlius gniauždamas ir kažką nerišliai sau po nosim murmėdamas, o po to nušliaužė durų link ir daugiau niekas jo tą vakarą nematė.
Pažiūrėjo Sokratas į miegantį Platoną ir suprato, kad nevalia palikti jo vieno Agatono namuose, nes ką gali žinoti kokia mintis kils Agatonui ir draugams, jeigu jie po puotos nubus pirmi ir ras Platoną va šitaip bejėgiškai miegantį… Papurtė švelniai jo galvą už barzdos suėmęs, padėjo atsikelti ir atkišo jam, vis dar nepaleidžiančiam iš rankų prirašytų papirusų, savo petį pasiremti, kad lengviau eiti būtų. Štai taip, rytui auštant, Sokratas ir Platonas išėjo iš Agatono namų.
(Dar bus pratesimas)
No Comments, Comment or Ping