Kartą gyveno viename kaime toks durnelis. O taip pat tame kaime gyveno ir kiti žmonės. Tie žmonės dirbdavo įvairius darbus ir apie juos mąstydavo. Artojai mąstydavo apie tai, kaip arti dirvą, kalvis mąstydavo apie tai kaip iš geležies nukalti pasagą, siuvėjas mąstydavo apie tai kaip lygiai susiūti kelnes.
O tas durnelis tai nieko nedirbo ir dirbti nemokėjo, todėl mąstydavo jisai apie mąstymą. Kiti žmonės jo nuoširdžiai gailėdavosi ir tik retkarčiais iš jo nepiktai pasišaipydavo arba paguosdavo. Tačiau tas durnelis nelabai su kitais žmonėmis susišnekėdavo.
Paklaustas kas esąs, jisai kažkaip keistai pasimuistęs atsakydavo esąs filosofas. Žmonės tik apsimestinai supratingai linkčiodavo galva. Paklaustas ar norįs valgyti, dažniausiai atsakydavo, kad norįs. Paklaustas ar norįs alaus, visada atsakydavo, kad norįs.
Dėl to žmonės jo kur kas dažniau klausinėdavo kas jis esąs, nei ar jis norįs valgyti ir ar jis norįs alaus. Taip ir gyveno tas durnelis kartu su tais žmonėmis, vienu kitu klausimu persimesdami ir beveik nesipykdami.
No Comments, Comment or Ping