Labai jaudinanti akimirka Vilniaus oro uoste, pasibaigusi užrakinamų antrankių čekštelėjimu. Kiek vėliau įžymiojo internetinio trolio Andriaus Burlegos laukė kelionė į Kauno VPK areštinę. Paskirta kardomoji priemonė dokumentų paėmimas. Šaltiniai apie šią istoriją kiek skurdoki. Štai ką radau pas Rokiškį (katras pateikia šias eilutes, kaip galimai rašytas paties Andriaus Burlegos):
Sausio 22 d., sestadieni, buvau sulaikytas Vilniaus aerouoste Valstybes pasienio darbuotuoju, kurie veliau perdave Kauno VPK pareigunams. Sausio 24 d. Kauno apygardos prokuroro Rasa Verdnikoviene pareikalavo is teisejo 3 men kardomojo aresto priemones, kuri nebuvo patenkinta. Tada, per vyr. inspektoriu Simona Meskauska, kuris atsakingas uz byla ateme asmens dokumentus, tuo ribodama isvykti atgal i Dublina. Advokate, greiciausiai, uz valstybes lesas bus paskirta is Antriniu teisiniu paslaugu centro Kaune, Kestucio 41, Angele Fumoniene. Kaltinimai pagal du BK straipsnius 170 2 d nesantaikos kurstymas pries Usa straipsnyje “Nusove pedofila” ir 154 2s smeiztas pries Jasaiti straipsnyje “Pedofilas is Generalines”. Kol kas tiek.
Dabar keletas profaniškų, grynai subjektyvių, pamąstymų.
Rokiškis mini, kas šis įrašas buvo padarytas sausio 22 d., tačiau „Labas, Lietuva“ tinklalapyje ta diena datuoto įrašo neradau. Beje, Roberto Mazit, dar kitaip žinomo, kaip kelnių kantas, tinklalapyje prieš kurį laiką buvo paviešintas ir pats kardomosios priemonės Andriui Burlegai paskyrimo procesinis dokumentas. Vėliau šis įrašas, kurio pavadinimas buvo kažkas panašaus į „Prokuratūra prieš blogerį“, kartu su anuo nuskanuotu dokumentu irgi buvo pašalintas, o „Gyvenimo kritika“ ėmė pūsti į tą pačią dūdą kaip ir Andrius Burlega – neva „Labas, Lietuva“ yra rašomas kažkokių tai nežinomų asmenų, o pats Andrius Burlėga dirba Airijoje nugaros neištiesdamas ir „jokiomis pedofilų bylomis nesidomi“.
Tai lyg ir rodo, kad judviejų veiksmai buvo derinami, kadangi kelnių kantas prieš tai savo idiotišku stilium skelbdamas, kad prokuratūra ketina susidoroti su Andrium Burlega, netiesiogiai paliudijo, kad visgi jis ir yra „Labas, Lietuva“ autorius. Turiu omeny, ten nebuvo neigiama tinklaraščio autoriaus tapatybė, o akcentuojami tokie dalykai kaip „žodžio laisvė“, kad Andrius Burlėga tinklalapyje „Labas, Lietuva“ rašė teisybę, kad anie „neturi teisės“ ir tt., ir tt.
Na, bet čia tik tarp kitko – ano įrašo „Gyvenimo kritikoje“ jau nebėra, o paties kelnių kanto net ir geranoriški parodymai dar nežinia ar galėtų būti pripažįstami įrodymais teisme. Aš čia darau užuominą į Baudžiamojo proceso kodekso 79 straipsnį, pagal kurį liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus.
httpv://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=Zs6ahB1fATc
Mano galva, esminis klausimas šioje situacijoje yra – ar Andrius Burlega yra „Labas, Lietuva“ autorius? Suprantu, kad jis skamba juokingai, tačiau man jis neatrodo toks jau paprastas. Šiaip jau prisiminus „Labas, Lietuva“ opusus ir dabar klausantis šio vyruko su stilingais akiniais kalbų, asmeniškai man abejonių dėl „Labas, Lietuva“ autoriaus tapatybės nekyla. Tačiau įrodinėjimo problema, manau, lieka. Kita vertus, juk niekas nėra apdraustas nuo „gerbėjų“, disponuojančių tam tikra kito asmens privataus gyvenimo detales atskleidžiančia informacija ir nesibaidančių jų lūpomis pavaryti „drąsių“ minčių tiek apie tautines ar seksualines mažumas, tiek ir apie kitus privačius asmenis, atskleidžiančio galimai anų keliamą pavojų bei galinčio pasiūlyti greitus ir veiksmingus būdus kaip nuo jų apsisaugoti.
Visgi manyčiau Andriaus Burlėgos atvejis nėra tas, kai kažkas jam nežinant užsivedė blogą su jo asmeninio gyvenimo detalėmis, tačiau įrodinėjimas gali būti sudėtingas. KTU kompiuterių katedros dėstytojas Algimantas Venčkauskas šiame reportaže siūlo spręsti tinklaraščio autorystės problemą remiantis analogija to reguliavimo, kuriuo nustatoma autoįvykį sukėlusios transporto priemonės nežinomo vairuotojo tapatybė t.y. nustatomas transporto priemonės savininkas ir jei jisai nenurodo kas galėjo naudotis jo automobiliu, tuomet atsakomybėn traukiamas pats savininkas. Nežinau ar tai be išimties galioja tinklaraščių autoriams. Prisimenu, kai aš pats gyvenau UK, tai kasdien 2 valandas nemokamai naudodavausi vietinės bibliotekos internetu ir nesu tikras ar jie vesdavo apskaitą kada ir kas prisijungia prie kompo, jau nekalbant apie interneto kavines.
Dabar dėl tų 154 str. 2 dalies ir 170 str. 2 dalies taikymo teisingumo. Tiesiog susirandate „Labas, Lietuva“ tinklaraštyje tekstus „Nušovė pedofilą“ ir „Pedofilas iš generalinės“ ir ten viskas juodu ant balto. Be abejo, patį šmeižimo ir raginimo susidoroti faktą turi nustatyti teismas, tačiau jei teismas visgi pripažintų šiuose tekstuose nesant šmeižimo ar raginimo susidoroti sudėčių, tai manyčiau tokiu atveju jisai turėtų itin detaliai išaiškinti kas gi tuomet yra tokių nusikalstamų veikų kaip šmeižimas ar kurstymas susidoroti sudėtys.
Baužiamojo kodekso (BK) 154 str. 2 d. sako tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. BK 11 str. 6 dalis apibrėžia labai sunkų nusikaltimą kaip tokį, už kurį įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo. Andrius Burlėga tekste „Pedofilas iš Generalinės“ rašo kažkokius kliedesius apie VSD ir kasetę, kurioje neva užfiksuota kaip konkretus asmuo atlieka nusikaltimą už kurį BK 150 str. 4 d. numatyta maksimali bausmė yra laisvės atėmimas iki 13 metų. Beje, paties interviu metu Andrius Burlega pasako frazę, kuri galėtų lygiuotis su nemirtinguoju “kas galėtų paneigti?”. Paklaustas, kodėl vieną asmenį vadinąs pedofilu, jis atsako – “buvo rašyta, kad jis yra pedofilas ir nėra pagrindo netikėti”. Kiek pagrįstas toks tikėjimas nekomentuosiu, tačiau, pastebėsiu, kad žmogus visgi domisi kažkiek tokiais dalykais…
Beje, manau, Rokiškis aname savo tekste teigdamas, kad Andriui Burlėgai metami įtarimai dėl šmeižto yra paremti prielaida, kad tinklaraštis yra visuomenės informavimo priemonė, klysta. Jie yra paremti tuo, kad tinklaraščio “Labas, Lietuva” rašliavos atitinka šmeižimo požymius, numatytus BK 154 str. 1 dalyje – paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. 2 dalyje yra numatytos dvi šią nusikalstamą veiką sunkinančios alternatyvios (t.y. užtenka bet kurios vienos) aplinkybės – 1. šmeižtas dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo arba 2. per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Manau, šiuo atveju bus taikoma pirmoji BK 154 str. 2 dalyje numatoma sunkinanti aplinkybė, atitinkamai aiškintis ar tinklaraštis yra visuomenės informavimo priemonė ar ne, taikant šią straipsnio dalį nėra būtina.
Kurstymas susidoroti irgi, mano, galva akivaizdus. Andrius Burlega – ne jis pirmas, ne jis paskutinis – tiesiog „įjungia durnių“ ir porina apie tai, kad žodis „sutvarkyti“ nereiškia nužudyti. Gal ir nereiškia, jei nebūtų tokio iškalbingo konteksto – iš pradžių su maniakišku pasitenkinimu murkiama apie du nušautus žmones, šalia patalpinta A. Ūso nuotrauka su jau kiek pasenusiu ir tikrovės nebeatitinkančiu užrašu „Still alive“ ir eilėraštukas, besibaigiąs siūlymu „taip pat sutvarkyk“. Tai, kad Andrius Burlėga (beje, pamiršęs tą „taip pat“) nemato tame nieko tokio, aš nesistebiu, tačiau ar nepamatys ir teismas? Tiesa, kodėl taikoma būtent 170 str. 2 dalis, numatanti atsakomybę, už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, aš ir pats nelabai suprantu.
Aš tai jam dar įkalčiau įtarimus ir pagal trečią straipsnį – 170(2) str. 1 d. „…taip pat tas, kas viešai pritarė SSRS <…> įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, SSRS <…> įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ar prieš Lietuvos Respublikos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams <…> baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ Tiesiog užeikite į “Labas, Lietuva” tagą „Josifas Visarionovičius Stalinas“. Į kompaniją Paleckiukui.
Nu pripyliau purviną paklodę. Jeigu bus pageidaujančių, parašysiu ką manau apie laidos rengėjų kliedesius dėl tų gresiančių 6 metų laisvės atėmimo.
No Comments, Comment or Ping