Dar visai neseniai nuskambėjusi istorija susįjusi su Petro Stankero straipsniu žurnale „Veidas“, regis, jau nugrimzdo į užmarštį. Savo laiku per blogosferą pasklidus žiniai apie šį straipsnį, vos per kelias dienas pilkokas ministerijos klerkas tapo simboliu – vieniems vienokiu, kitiems kitokiu. Pasipylė straipsniai spaudoje, iš kurių įžvalgiausiu man pasirodė Justino Žilinsko tekstas „Neigimo banalybė“. Jame išsakoma tokia nuomonė:
„Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta. Bet ką tikrai derėjo padaryti – tai kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją ir prašyti išaiškinti, ar tokie P. Stankero „užklasiniai“ rašiniai suderinami su jo tarnyba. O dabar išėjo, kad R. Palaitis P. Stankerą apsaugojo nuo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir kartu paliko P. Stankerą be galimybės bylinėtis, jeigu, tarkim, jo veikla nebūtų buvusi pripažinta kaip pažeidžianti tarnybinę etiką, o jis būtų atleistas iš darbo kažkuriuo kitu pagrindu.“
Problema gana aiški – lyg ir kelias savaites spaudoje skaitėme, kad atsitiko kažkas „baisaus“ ir „tarptautiniu mąstu“, tačiau paties įvykusio fakto oficialaus vertinimo pasistengta išvengti, pasitenkinant demonstratyviu pasmerkimu ir pasiūlymu „parašyti savo noru“. Vėlgi, manau, J. Žilinskas teisingai aprašo ir galimą tolimesnį tokio nagrinėjimo siužetą:
„Manau, kad neigimą būtent pagal mūsų BK 170 (2) str. įrodyti bus nelengva. Tačiau visai nematyti neigimo šiame straipsnyje ir toje garsiojoje pastraipoje, kaip bando įtikinti Audrius Bačiulis, Ričardas Čekutis ir kiti, – tai man iš viso sunkiai suvokiama. Tą įspūdį dar labiau sustiprina slaptai.lt iš P. Stankero paimtasinterviu, kuriame jis aiškina taip: „Paskaitykite atidžiai. Kiekvienas protingas, išsilavinęs žmogus pasakys, kad toje publikacijoje autorius ginčijasi tik dėl Holokausto dydžio. Gal buvo nužudyti šeši milijonai žydų. O gal buvo nužudyta dešimt milijonų žydų. Ar aš negaliu abejoti dėl skaičių? Nejaugi nėra įvairių versijų?“ Taip, abejoti skaičiais galima. Bet skaičiais abejojant paprastai elgiamasi kitaip. Manau, niekas neturėtų P. Stankerui didesnių priekaištų, jeigu būtų parašyta: „Niurnbergo tribunolo proceso metu pirmą kartą buvo apskaičiuota, kad nacistinė Vokietija išžudė maždaug 6 mln. žydų. Vėlesni tyrimai pateikė (tokių ir tokių) skaičių.“ Tačiau vadinti visuotinai pripažintus skaičius „legenda“ – tai ne abejonė. Turbūt sutiksite, žodis „legenda“ turi tam tikrą prasmę, paprastai – siekiant pabrėžti reiškinio neįtikinamumą, hiperbolizavimą.“
Ši P. Stankero citata, kurią pateikė J. Žilinskas, neblogai atskleidžia situacijos sudėtingumą. Galima prisiminti, ar pavyko kažką išaiškinti V. Tomkui pasikvietus šį „labai užimtą žmogų“ į „kažkokį bereikalingą pokalbį“ dėl jo rašinėlių „Respublikoje“? Patriošizmo teisinis nagrinėjimas labai dažnai tiesiog yra pasmerktas beviltiškai atsimušti į klausimą „apie ką mes kalbame?“ P. Stankero atveju kritikams lyg ir teškiama – „palaukit, o jei aš savo tekste abejodamas 6 milijonais turėjau omeny visus 10 milijonų, juk pagal jus gi kuo daugiau tuo geriau?“ Patriošizmas lyg ir akivaizdus, tačiau sučiuopiamas labai sunkiai, nes sučiuopti reikia už kažko. Kai pradedama kalbėti apie kontekstą, tuomet patriošizmas išryškėja dar labiau, tačiau būtent konteksto negalima sučiuopti t.y. įrėminti jo teisiškai ir tarnybinis nagrinėjimas rimtai rizikuoja virsti tiesiog paplepėjimu su makabriškais elementais apie tai, kas galėtų paneigti, kad neturėta omeny 10 milijonų? Viskas lyg ir aišku iš konteksto, bet nurodžius konkrečią vietą, patys patriošiai ją ima interpretuoti pabrėžtinai nekontekstualiai, kol galiausiai išplėšta iš konteksto frazė tampa bereikšmė ar netgi įgyja priešingą reikšmę. Tada tokiems istorikams-stankeriečiams kaip Tomas Baranauskas ar Audrius Bačiulis ateina metas įjugti antrą pavarą, gąsdinant „Minčių policija“, „1984“-aisiais ir kitokiais panašiais dalykais.
Turbūt beskaitant šią paklodę jau iškilo klausimas – kokia proga aš čia nubudau po tiek laiko? Progos yra dvi ir jos tarpusavyje susįjusios. Visų pirma, tai patriošizmo turinys ir jo kontekstas, tema prie kurios savo bloge nuolatos grįžtu. Tačiau pagrindinė priežastis, dėl ko prisiminiau šią seną istoriją, yra štai šis pusvalandžio trukmės sunkiai įvardijamo žanro filmas, kuris, kaip rodo, yra sukurtas šiemet. Čia įmečiau tik paskutines 10 min., kurios aktualios šiuo atveju, o pradžią galima susirasti jutūbėj. Nežinau ar kiekvienam užteks kantrybės žiūrėti net ir tas 10 min., nors čia jau skonio reikalas, bet visgi verta, kad suvokti dėl ko visa tai. Tačiau esminis dalykas čia ne tiek pačiame filme – jam pasibaigus rodys „nad filmom rabotali“… Perskaitykit paskutinę pavardę.
“Гервальдия”
J. Žilinskas įvardino P. Stankero straipsnį „Veide“ įvardino kaip „gryną buitinio lietuviško antisemitizmo pasireiškimą“. Pats straipsnis galbūt. Patriošizmas irgi gali būti buitinis, tik ar jis yra toks „Gervaldijos“ atveju?
26 Comments, Comment or Ping
Neskanus tas tavo pastovus fašizmo ir patriotizmo plakimas vienon krūvon.
August 19th, 2011
Neplaku aš jų vienon vieton.
August 19th, 2011
Hm, o kas tas patriošizmas tuomet, jei tik nesunku išsiplėsti -- nes supratau tai būtent taip, kaip minėta aukščiau.
August 24th, 2011
Jonai,
tai, kad mano galva šio suplakimo nėra. Tiksliau suplaku ne aš. Yra kitas klausimas -- ar įmanomas patriotizmas be fašizmo elementų? t.y. kitoks patriotizmas nei šiuo metu yra deklaruojamas pas mus. Pvz. asmeniškai man Donskis yra Lietuvos patriotas, tuo tarpu “tikriems” patriotams -- apsaugok dieve 🙂 O pvz. Murza? -- lyg ir išeitų, kad jis netgi “perdaug” patriotas.
August 24th, 2011
Man atrodo, kad greičiau reiktų klausti “ar įmanomas fašizmas be patriotizmo elementų?” :). Galbūt greičiau sunkiai įmanomas patriotizmas be nacionalizmo elementų? Dėl to “kitokio” patriotizmo, tai velniai žino kur gi šiandien iš vis deklaruojama, ką reiškia Lietuvoje “patriotas” ir atitinkantis -izmas.
Kadangi L. Donskio asmeniškai nepažįstu, tai neįsivaizduoju, patriotas jis ar ne (jo visuomeninė veikla leidžia visaip spręsti). Iš kitos pusės, Murzos ir pažinot nereikia -- jei jau patriotizmu laikyti atsidavimą savo valstybei, tai su Lietuvos Respublika minėtas radikalus marginalas tik konfliktuoja.
Man nelabai patinka tas radikalių pažiūrų priskyrimas patrioto sąvokai. Pvz., aš save laikau patriotu, stengiuosi galvoti apie valstybę kaip apie savo ir kitų bendrą reikalą, bet mane neprastai pykina visokie patriotizmu besidangstantys radikalaus sparno populistai (kad ir nelabai sėkmingi) bei barų abonentiniai lankytojai, su bokalais rengiantys naują pučą.
Suprantu, kad šiandien kuo toliau tuo labiau tokie klausimai darosi nekorektiški ir nelabai patogūs, bet ar nebus tik taip, kad patriotizmas taps “bloga” sąvoka?
P.S. ar laikai save patriotu? 🙂
August 25th, 2011
Manau, kad fašizmas be patriotizmo elementų sunkiai įmanomas, o va patriotizmas be nacionalizmo elementų greičiausiai, kad įmanomas. Tiesiog tuomet mes turime aiškiai suvokti ką mes turime omenyje, kai sakome “patriotizmas” ir nacionalizmo elementai. Donskio asmeniškai irgi nepažįstu, bet būtent toks patriotizmas kurį jis deklaruoja, man yra priimtinas.
Save aš laikau patriotu. Tačiau kas tai yra sunkiai galėčiau apibrėžti. Man irgi tai yra atsidavimas bendram reikalui (res publicae 🙂 ), bet tuo pačiu ir lojalumas tiems, kurie irgi tam reikalui atsidavę. Taigi lyg ir tokie du elementai, tačiau koks viso to turinys aš dabar pasakyti negalėčiau. Jei jau kalbame apie savokos “bendras reikalas” turinį Lietuvos kontekste, tai greičiausiai jo nėra ir jei jau dar papostringauti apie “ne tiek finansinę, kiek dvasinę krizę”, tai greičiausiai čia ir yra jos šaknys.
Murzos “patriotizmas” eina per kraują ir rasę, todėl jam valstybė, pripažįstanti šiuolaikinės Vakarų Europos vertybes, vienareikšmiškai yra koks tai sionistų sąmokslas.
August 25th, 2011
Postringaujant toliau -- viso to mano komentaro prasmė paprasta: mano nuomone, būtent toks patriotizmo ir fašizmo (ar bet kokių kitų nūdienos marginalų) suplakimas vienan žodin (ar tiesiogiai, ar leidžiant suprasti kad tai sinonimai ar mažų mažiausia smarkiai persidengusios sąvokos) iškreipia patrioto vaizdinį lietuviškoje kultūroje. Metai bėga, ir šiandien retas nori turėti ką nors bendro su patriotiškumu ar patriotais ir… Nebėra bendro reikalo, ar ne? 🙂
Suma summarum, greta mėšlo ir lelijos smirda. Na, nebeteršiu eterio 😉
August 25th, 2011
Galima ir atvirkščiai pasakyti -- be mėšlo ir rožės nekvepia.
August 25th, 2011
Manai, kad be Murzos-Mažono lygio veikėjų žmonės negalėtų suprasti, atskirti ir vertinti patriotizmo? Gal, o kaip yra su jais?
August 25th, 2011
Su kuo “su jais”? Su Murza-Mažonu? Nugi jiem reikėjo gimti gal kokiais 1900 m. Tuomet gal jų ryšys su sociumu būtų adekvatesnis.
August 25th, 2011
Panašu, kad nelabai tau patinka šita tema. Nebenervinsiu, ir taip jau man čia gaunasi kažkoks 🙂
August 25th, 2011
Ne, viskas gerai, tiesiog jaučiu, kad gaunasi kažkoks kognityvinis disonansas 🙂 Štai pvz. tu sakai “panašu, kad tau nepatinka ši tema”, bet aš nelabai su prantu ką reiškia “ši tema” -- patriotizmą, nacionalizmą, murzininkus? Pastarieji, beje, yra mano itin mėgiama tema.
August 25th, 2011
Na tokia miglota ir sunkiai apčiuopiama tema “kas yra patriotizmas/koks būna patriotizmas/kodėl šiandien sąvoka “patriotas” įgauna ironišką ir neigiamą atspalvį”. Murza -- puiki tema, ypač prie bokalo, kai kas nors ką nors naujo apie jį sužino. Šveiką skaitei? Ten buvo tokie du mano mėgstami personažai -- kaimo kretinas Pepikas Šokėjas ir imperialistinis nupušėlis rezervistas Kadetas Bygleris,
Asmeniškai man Murza -- tobula šių dviejų personažų sintezė.
August 25th, 2011
Skaičiau “Šveiką”… nu nžn ar čia tų dviejų personažų sintezė tiksli 🙂 galbūt, nors man su tuo neasocijuoja. Nors labai smagu skaityti, kai jis nuolat akcentuodamas, kad valdyti turi geriausieji ir save vadindamas gervaldu, niekaip nesugeba suburti nors kiek normalesnės komandos. Paprastas pavyzdys…
http://www.patriotai.lt/straipsnis/2010-03-30/mitingas-pries-geju-eitynes-organizatores-akimis
Jei jau net su skinheadais pykstasi murzininkai, tai daug ką pasako apie Murzą kaip strategą ir ideologijos kūrėją.
August 25th, 2011
Kad čia senas bajeris, kai visokie sociumo ekstremumų gilumų gyventojai apšaukia vieni kitus tuom, kuom jie patys yra laikomi, ir tuo būdu tarytum savo pačių akyse įtvirtina savo normalumą. Išsigina Murzos išvadindami jį visai ne Lietuvos patriotu, o nenustebčiau jei pats Murza jų tais pačiais žodžiais išsigina 🙂
August 25th, 2011
Taip, bet šiuo atveju, manau, kur kas labiau nukentėjo pats Murza, kadangi jis eilinį kartą įtvirtino savo kaip “mažumos” statusą.
August 25th, 2011
Na, ir netikėk po tokio šedevro, kad Stankeris nėra ministerijos koridoriuose užsimetęs kremliaus agentas.
August 19th, 2011
… tiksliau -- yra
August 19th, 2011
Na, jis jau ten nebedirba. Nors jei kremlinas būčiau, tai aš tokio agento nefinansuočiau.
August 19th, 2011
Vargu bau finansavo. Toks greičiau idėjinis, užsilikęs buvo. Kad nedirba, žinau, nes kiek tai stebėjau tą istoriją. Aš tik ne tuos žodžius pavartojau.
August 19th, 2011
Tai aš gi nesakiau, kad finansavo. Aš sakiau, kad jeigu būčiau kremlinas, tai jo agentu neimčiau ir jam nemokėčiau. Pažįstu aš jį kažkiek, visai toks paprastas žmogelis. Nebeprisimenu, kur skaičiau, bet aš pritariu nuomonei, kad jam kažkiek nepasisekė. Gyveno jis ir tiek, niekam į akis nelindo, buvo tipiškas mūsų visuomenės produktas, parašė jis tą savo straipsnelį (beje, kiek teko skaityti tai ne parašė, o nuplagijavo) ir perdaug galvos nesukdamas gyveno toliau, nė negalvodamas, kad kažką tokio padarė, juolab, kad spaudoje dar ne tokių šedevrų galima rasti. Tik va užkliuvo tas tekstas. Iš pradžių Repečkaitei, po to Račui, o tada ir prasidėjo 🙂
Man to Stankero net gaila buvo, nes bet kas jautė pareigą jį virtualiai paniurkyti, bet va dabar žiūriu aš į tą publicistikos šedevrą rusų kalba ir kažkokios tai nemalonios nuotaikos…Prie jo kūrimo prisidėjo istorijos mokslų daktaras?
August 19th, 2011
Tas šedevras man panašus į komišką performansą: “Pagyvenusios komjaunuolės tapatybės krizė Murzilkoje”.
August 19th, 2011
Nu jo… ir man dėl to tikrai keistai atrodo Stankero pavardė čia. Gal čia kokia provokacija 🙂 Ta moteriškė su savo tvirtų įsitikinimų balsu atrodo dar komiškiau už patį Murzą. Šiaip jutubėj yra daugiau medžiagos apie “giervaldą”, negi ir kitur nagus Stankeras prikišęs? Gal čia vėl nesusipratimas?
August 19th, 2011
Kreivaranki, aš tų dalykų neseku, bet Murzos ėjimas į rusiška auditoriją, kas tai? Bandymas atkreipti dėmesį ir parsiduoti? Ar tiesiog auditorijos išplėtimas? Ar jis ruošiasi į Rusijos politiką išplaukti? 😀
August 20th, 2011
Net nežinau. Aš į tą dalyką būčiau linkęs pažiūrėti per egzistencinius akinius t.y. manau, kad viskas priklauso nuo to kas Murzai šaus į galvą. Primesk, šiame video jis pristatinėjamas kaip “jaunas” politikas, bet realiai jam jau beveik 40. Tai ką jis darė prieš 10 metų, buvo krūtai ir tuomet jis buvo tikrai dar jaunas. Krūtai, čia reiškia, kad jį daug kas palaikydavo, kad jam netgi buvo pavykę patekti į Šiaulių miesto tarybą ir tt. Prisimenu prieš gerus 10 kalbant alubaty apie Murzą, vienas mano labai geras draugelis, dabar priklausantis Lietuvos Tautiniam centrui, sakė kad Murzas pradėjo kaip paprastas fašistuojantis jaunuolis, o po kelių metų jį pamatysite Seime. Racijos čia yra, nes manau, Murza turėjo realių šansų, kaip ir Šustauskas beje. Jų problema ta, kad jie visgi neišnaudojo savo potencialo. o gal savo laiku nesusirado tinkamų prodiuseriu? Tai va man kažkaip atrodo, kad gal Murza dabar susirado prodiuserį ir labai įdomus būtų Stankero vaidmuo tame.
August 20th, 2011