Tamsioji filosofijos marginalo pusė

Sveiki visi po pertraukos. Prieš tris metus vasario 6 d. interneto lankose, livejournal blogofermoj, atsirado dar vienas tinklaraštis, kuris tuomet vadinosi Naujapilis. Per tą laiką  keitėsi ir tinklaraščio pavadinimas ir blogoferma. Keitėsi ir pati rašymo maniera ir tematika – pradžioje buvo daug pastangų atrodyti protingais ir solidžiais, kol po kokio pusmečio pradėta rašyti bet kokius į galvą šaunančius kliedesius. Kaip tik nuo to momento ženkliai išaugo ir skaitytojų skaičius… Parašyta apie 200 įrašų ir sulaukta gausybės gerų žodžių, na ir neretai aštrios ir teisingos kritikos. 😀 Ačiū visiems! Pasistengsiu ateityje taipogi nelaikyti cinizmo ir susikaupusio pykčio savyje ir pasidalinti jais internete su kitais. Taip jau man gaunasi, kad niekaip nespėju koja kojon su laiku.

Tinklaraštinikų pasiglostymo sezonas baigėsi jau kadais, bet vistiek jaučiu, kad reikia atlikti šią pareigą bendruomenei.

2011 metų atradimas – Amie Kusaitė arba Mano Amerika-pati gražiausia ir charizmatiškiausia tinklaraštininkė, nepabijojusi įkasti patiems provincijos vadybos guru-ekspertams commonsense.lt. Belieka palinkėti nesustoti. Laukiame naujų įrašų apie Lietuvą ir jos žmones 😉 Prašom skaityti, “laikinti”, komentuoti ir sharinti.

Istorikai:

Baltasis Vaiduoklis – visada perskaitau, nepaisant to, kad pastaruoju metu jaučiamas jo polinkis į tokių niekų kaip švietimo reforma aptarimas. Kažkiek su nostalgija prisimenu 2000-uosius, kai būdamas studentu šią temą varinėjau aš pats. Tuomet, prisimenu, per seminarą diskutavom dvi alternatyvas – ar viskas išties yra taip blogai ir reformą “daryti” reikia čia ir dabar ar verta sugaišti tam kokius penkis metus tačiau padaryti viską gerai. Dabar visi tie mano jaunystės paistalaiatrodo juokingi. Viską šiuo klausimu spręs laisva rinka pagal laukinio kapitalizmo taisykles, o taip atsitiks dėl to, kad visame tame reikale yra perdaug valdiško reguliavimo. Ir nieko čia nepadarysi, o juolab neprikalbėsi.O šiaip įrašai kai kuriomis kitomis temomis pavyksta jm visai neblogai.

Pseudoistorikas – tikrai kietas vyras, galbūt net pats kiečiausias, tiesiog metų atradimu kasmet būti negalima ir nieko čia nepadarysi… Yra tokių, kurie dirba beprąsmiškai, tarsi Sizifai, tačiau šitas yra tarsi Heraklis, kuris esant reikalui gali ne tik nudobti Nemėjos liūtą, devyngalvę hidrą, už Atlantą palaikyti savo pečiais parėmęs Dangaus skliautą, bet ir paėmęs virtualų kirvį padaryti keletą papildomų raukšlių kainekurių veikėjų glotniose it nušlifuotas paminklinio granito akmuo smegeninėse. Vienas prašymas – nemažinti apsukų, nors panašu, kad šito pusgalvių skalpų medžiotojo peilis dar neatšipo, o parakinėje parakas baigsis dar negreit…  visų sąmoningų šios visatos būtybių džiaugsmui. Kitas prašymas – tauta nusipelnė Jūsų tekstų ne tik apie pseudo, bet ir apie istoriją tiesiog.

Arpakas – yra dar pakankamai naujas tinklaraštininkas, rašo apie istoriją. Man atrodo, kad ten yra toks vienas istorijos doktorantas, su kuriuo aš Kaune pernai gal porą kartų esu gėręs, tai rekomenduoju.

Leo Lenox – va šito blogerio nesuprantu… Įsiveržė labai įnirtingai, labai daug žadantys įrašų pavadinimai, bet asmeniškai aš nelabai sugebu perskaityti jų iki galo – atsibosta. Užeinu ten norėdamas pasikelti savivertę, tačiau šis žmogus vis susilaukia tokių lyg ir netiesioginių komplimetų, taigi gal ir yra vertas dėmesio :)\

Tomo Baranausko istorijos puslapiai – Tomas Baranauskas, viešųjų intelektualų tarpe dar žinomas kaip “kriptofašistinis istorikas”, taip pat sėdi ir LJ (ką reiškia “kriptofašistas” reikia ieškoti profesoriaus Leonido, liaudyje žinomo kaip filosofas, facebooke). Jeigu Jūs, nors ir būdamas grynaveisliu lietuviu, vis dar esate kankinamas nepilnavertiškumo komplekso, tuomet pavartęs šiuos puslapius suprasite kiek daug yra dalykų, kuriais Jūs galite didžiuotis.

Filosofai:

Aplinkkeliai – kažkoks keistas filosofinis portalas, kuriame tiesiog įmetami nelabai suvirškinti ir nelabai suvirškinami pradedančių ir pabaiginėjančių akademikų tekstai, dar kartą paliūdijantys seniai žinomą tiesą, kad filosofija ir mūsų gyvenimo aktualijos žingsniuoja dviem skirtingais ir, regis, niekada nesusikertančiais keliais.

Apeironas – dar vienas elegantiškas egzistencinės nevilties amatininkas.  Su juo tai esu ne vieną bačką pro save praleidęs ir tuo didžiuojuos 😀

Neknyginis vardas – keistas filosofiją studijuojantis jaunuolis. Užeikite į jo tinklaraštį ir jis užduos jums klausimą, į kurį Jūs negalėsite atsakyti.

Nerijaus Ramanausko mintys – kažkoks beužsilenkinėjantis puslapis. Klasikinę filosofavimo manierą bandantis imituoti blogeris, nors viskas kažkaip labai primena tuščiažodžiavimą. Kita verus jo nuoširdumas ir erudicija nusipelno simpatijų.

Visi kiti 🙂 Tai nereiškia, kad jie yra beveidžiai…greičiau atvirkšiai, tai yra tie, kurie nesileidžia sukaišomi į lentynėles.

Užkalnis ir Rokiškis – du respublikinio lygio aštrialiežuviai troliai, provokatoriai ir nenaudėliai. Nėra prasmės rašyti apie juos kažką daugiau, nes abu yra puikiai žinomi, kita vertus apie abu jau esu prirašęs kelias paklodes ir nenuostabu – abu jie yra gana įkvėpiantys. Tik vis įtartini abu, nes nepaisant to, kad esu nemažai juos laždavojęs, patys geriausi žodžiai būtent iš jų. Labai įtartina. O ką dar apie tuos du pasakyti net nežnau. Manau, kad tik laiko klausimas kada mes sulauksime pokalbio su Rokiškiu laidoje “Užkalnio 5”, kurioje bus viskas išaiškinta…

Tomas Chochrin – orus ir ne pagal metus subrendęs ledinio proto teisininkas. Skaitydamas jo įrašus vis labiau esu apninkamas labai nemalonios nuojautos, kad tokie dalykai kaip filosofija ir politologija yra atgyvenę, nes visada gali rasti įstatymą, nutarimą ar teismo įšaiškinimą, kuris ne tik turi realią teisinę galią, bet ir tuo pačiu įgyvendina kokią tai polit-filosofinę doktriną. Taigi meskite į šalį viską ir čiupkite KT nutarimus – ten yra viskas ir tai sakau nelabai ironiškai. O kaip žmogus, tai jis gana mielas, nors ir griežtas – neskambinkite jam naktį, nes tuomet jo mobilus išjungtas. Nenuostabu, nes būsimo advokato miegas kainuoja. Beje, jei jūs turite jo mobilaus numerį savo telefone, tai atminkite, kad be Tomo Chochrin leidimo davęs šį numerį trečiajam asmeniui galite būti užbokuotas jo kontaktuose.

Zeppelinus – jeigu Jūs vis dar abejojate, neapsisprendėte ar tiesiog net nežinote kur būtent yra toji tautinė skylutė, į kurią kišdamas tautinį pagaliuką nepažeisite tautinių vertybių, tai šis tinklaraštis yra būtent Jums. Ir dar vienas šio tinklaraščio aspektas – M. Gadaffi savo Žaliojoje Knygoje rašė “vyras yra žmogus, moteris irgi yra žmogus”… “lietuvis yra žmogus, žydas irgi yra žmogus” tarsi byloja mums Zeppelinus įrašai.

Egrisseus – tylusis virtualiojo pasaulio riteris. Rašo nedaug, labiau mėgsta skaityti, gal dėl to ir kiekvienas jo įrašas vertingas.

Gyvenimo stebėtojas – gerai jau, gerai… nors ir šiek tiek narcizas bet negaliu smekti – aš pats toks) tikrai neblogas autorius – įdomus, ironiškas ir neįkyriai nuoširdus. Įrašai nors ir gausūs, tačiau niekada nerasite akivaizdžios chaltūros. Na, o kaip bus su tuo Huntingtonu, tai laikas parodys 🙂

Dėdė Grumlinas – neblogas Wikipedijos filtras, nors prisipažįstu, kad buvau labai chamiškas kadais. Tikrai atsiprašau. Kaip ten bebūtų čia visada įdomu ir, kad labai reta, nepriklausomai nuo to, kokia tuo metu nuotaika.

LigiDangaus, arba Ligita – labai įdomus tinklaraštis, kuris deja iš visko sprendžiant jau tampa istorija. Jei Jūs rašote tinklaraštį ir norite suburti savo bendruomenę, tuomet Ligita yra tas žmogus, kuris žino paslaptį kaip tai padaryti. Paslaptį kaip tai prarasti ji tikriausiai irgi žino…

Romas – nerašo nieko, bet yra prirašęs puikių komentarų tiek, kad užtektų kokiems trims tinklaraščiams.

Tai tiek už praėjusius metus, atsiprašau, jei ko nepaminėjau 🙂

In: Uncategorized | tags: blogosfera. | #