Marksas be perstojo skelbė ateisiant pasaulinę proletariato revoliuciją, kuri sugriaus kapitalizmą. Tačiau pats Marksas proletaru nebuvo. Jis apskritai nemėgo dirbti. Dažniausiai jis gulėdavo lovoje ir skaitydavo.
Dėl to ir pinigų daug neturėjo. Engelsas tuo tarpu turėjo pinigų, kuriais kartais dalindavosi su Marksu. Marksas dėl to jausdavosi kiek nepatogiai, bet ne taip smarkiai, kad dėl to mestų skaityti, rašyti ir pradėtų dirbti. Jis mieliau priimdavo tą tiesą, kad Engelsas yra buržujus, tik jam to nesakydavo, nes bijodavo, kad Engelsas įsižeis ir nustos su juo dalintis.
Štai sėdi jie kartu smuklėje, Engelso pastatytą alų siurbčioja. Bokalams ištuštėjus Marksas ir sako: „Štai ims ir kils pasaulinė proletariato revoliucija“. „O kodėl ji turėtų kilti?“, klausia Engelsas. Marksas tik gudrų žvilgsnį į tuščius bokalus mesteli… Engelsas nedelsdamas užsako dar. „Pasaulinė proletariato revoliucija kils, todėl kad tai yra neišvengiama“, rūsčiai paaiškina Marksas. Vėl sėdi jie ir alų gurkšnoja. Bokalams vėl tuštėjant Marksas sako: „Pasaulinė proletariato revoliucija kils neužilgo“. „O kada?“, klausia Engelsas ir pats susipratęs iškart pastato dar alaus. „Kai tik pribręs laikas“, apsikabinęs pilną bokalą mįslingai sako Marksas.
Taip ir pliurzina jie tą alų iki paryčių. Marksas kažką neaiškiai pasako, Engelsas pastato, o Marksas po to dar labiau Engelsą supainioja. O visai suplukusi stambiakrūtė padavėja vos spėja jiems bokalus pildyti ir nešioti. Ir staiga Marksas klept nosimi į stalą ir užmiega, galvą šalia apytuščio alaus bokalo padėjęs. Engelsas sunkiai atsidūsta. Šiandien jam eilinį kartą nepavyko išgauti iš Markso kada gi bus pasaulinė proletariato revoliucija ir kodėl ji tokia neišvengiama. Nors atrodė, kad šiandien jis kaip niekada arti tikslo, tačiau šiandien su Marksu taip kaip visada. Nelabai gudrus tas Engelsas buvo, nes priešingu atveju gal ir pats būtų supratęs, kad nežinia kada bus ta revoliucija. Ir jau kur tam Engelsui suprasti, kad ir pats Marksas to tiksliai nežinojo nei prieš pradėdamas su juo gerti, nei juo labiau pabaigęs. Bet tokios suvokimo aukštumos buvo ne Engelso protui. Toli jam buvo iki Markso, kurio išmanymą socialiniuose ir ekonominiuose dalykuose pripažino visi to meto mąstytojai. Pripažino tai ir pats Engelsas, nors ir nelabai žinojo kodėl.
No Comments, Comment or Ping