Šis pastarųjų savaičių įvykis liko nepastebėtas plačiosios žiniasklaidos ir niekur nekomentuotas, tačiau mano galva tam tikrų interesų publikai jis turėtų būti reikšmingas arba bent jau vertas dėmesio. Aš kalbu apie Mindaugo Murzos įsteigto target=”_blank”>Vieningojo nacionaldarbininkų sąjūdžio oficialios svetainės dingimą iš interneto. Pavyko rasti tik vieną sausoką pranešimą.
Neslėpsiu – buvau reguliarus šios svetainės lankytojas ir jai išnykus jaučiu savotišką nostalgiją. Nostalgiją ne pačioms joje deklaruojamoms idėjoms ir vertybėms, tačiau sugebėjimui susikurti savo izoliuotą pasaulėlį, savo egzistencinį vakuumą ir gyventi jame pasiliekant palaimingoje vaikystės būklėje, kur pasaulis dažniausiai skirstomas į „mus“ ir „juos“, į „gera“ ir „bloga“, į „juodą“ ir „baltą“.
Čia buvo galima rasti Adolfo Hitlerio, Benito Musolinio gimtadieniams, kaip minėtinoms datoms, skirtų straipsnelių, kuriuose būdavo trumpai pristatomi šie asmenys ir apibūdinami jų nuopelnai Vokietijai ir Italijai. Panašios tendencijos vyravo ir interpretuojant Lietuvos istoriją, kur prie minėtinų datų būdavo priskirtina 1926 m. gruodžio 17 d. „kai patriotiškai nusiteikę karininkai ryžosi gelbėti Lietuvą iš demokratijos liūno“ arba M. Murzos, save pasivadinusio Gervaldu, gimtadienis. Būdavo gana reguliariai pakomentuojami ir įvairūs nūdienos Lietuvos gyvenimo įvykiai, o kiekvieną straipsnelį reziumuodavo šio judėjimo vado M. Murzos pasisakymas.
Trumpai galime sakyti, kad murzininkų ideologija skelbia „Lietuva – lietuviams, Rusija – rusams, Amerika – masonams, Antarktida – pingvinams, o Marsas – marsiečiams“.
Lietuviai suprantami kaip iš prigimties dori, darbštūs, protingi, tačiau šiuo metu jie persiėmė visokiausiomis tautiškumą žalojančiomis svetimybėmis. Iš to išplaukia ir situacijos gerinimo pasiūlymai – mušk tai, kas svetima.
Savo ideologiniais mąstais murzininkai kažkuo primena kadaise Lietuvoje kurtą Moterų partiją, kuri jau iš pavadinimo sprendžiant, potencialiai pretendavo daugiau nei į pusę visų rinkėjų balsų. Tuo tarpu Murzos Vieningasis nacionaldarbininkų sąjūdis su savo šūkiu „nacija-tvarka-darbas“ lyg ir pretenduodamas į visus Lietuvos rinkėjus taip ir liko gana nemaloniai nuteikianti target=”_blank”>marginalų šutvė, reguliariai susirenkanti viešose vietose grasinančiai parėkauti per garsiakalbį ir pamojuoti svastikomis. Kodėl jie tapo marginalais, manau yra akivaizdu, kaip ir tai, kad nors ir skelbdami lietuvių tautos vienybę, murzininkai, regis, daug lengviau surastų kalbą su kokiais nors Ukrainos, Rusijos ar Vokietijos neofašistais, nei su daugeliu mūsų tautiečių. Net ir čia globalizacijos neišvengiama – pažiūros, vertybės, interesai, protingos ar kvailos jos bebūtų, peržengia valstybių sienas, kad ir kaip to nenorėtume.
Apskritai būtų labai įdomu sužinoti kokiomis aplinkybėmis dingo ši svetainė, bet tai turbūt ir liks nežinoma. Tuo pačiu belieka atjausti įvairaus plauko ir pakraipų nūdienos fašistus, praradusius šį informacijos šaltinį. Nors liūdėti jiems gal per daug ir nederėtų, nes panašios pakraipos svetainės šiuo metu kuriasi viena po kitos, gal tik trūksta skaitytojų, kadangi tie, kurie dar prisimena koks doras, turtingas ir sveikas buvo lietuvis „prie Smetonos“ nelabai naudojasi internetu… Kaip ten bebūtų tokie postmodernūs egzistenciniai pankai kaip M. Murza ar V. Mažonas tikrai neturėtų nurimti ir neužilgus mes juos pamatysime kokiame nors mitinge su juodomis uniformomis laikančius vėjyje plazdančias svastikas. Nors gal tai ir nėra taip jau juokinga. Juk sakoma, kad pagrindinė Hitlerio priešų klaida buvo jo neįvertinimas.
Kreivarankis
One Comment, Comment or Ping
Bus saugumiečiai uždarę. 🙂
June 17th, 2011