Tamsioji filosofijos marginalo pusė

Tiesiog dalinuosi nuoroda su tais, kuriems įdomu. Žvelgiant į ateitį prie Martino Heideggerio ketinu grįžti dar ne kartą. Pačioje artimiausioje perspektyvoje tikiuosi, kad pavyks apžvelgti jo filosofiją kaip tą šaltinį iš kurio semiasi idėjų A. Duginas savo paneurazijiniams regėjimams ir vizijoms. Apie Heideggerio filosofiją ir jo ryšius su naciais jau esu kartą užsiminęs, bet panašu, kad jo metafiziniai mintijimai randa atgarsį tiek rusų nacionalbolševikų, tiek “konservatyviųjų revoliucionierių” galvose.

7 Comments | In: Filosofija | tags: filmai, Filosofija, Heideggeris, nacionalizmas. | #

Čia pabandysiu painterpretuoti  9 min. Aleksandro Dugino monologą apie bebrus ir filosofiją, todėl prieš skaitant praverstų jį perklausyti. Terminą “patriošizmas”, beje, pakoregavau pagal skaitytojų pageidavimus.

…

4 Comments | In: Filosofija | tags: aleksandr dugin, Filosofija, patriošizmas, visuomenė. | #

Comments Off on Dekartas įlenda į krosnį ir ten jį apninka abejonės | In: Filosofija | tags: Adrej Kurajev, dekartas, Filosofija. | #

Comments Off on Žižekas apie vegetarus | In: Filosofija | tags: pamąstymai, Žižek. | #

1. “Dievas mirė.” – Nyčė.
“Nyčė mirė”. – Dievas.

2. “To be is to do”, – Socrates.
“To do is to be”, – Plato.
“To be do be dooo…”, – Frank Sinatra.

Comments Off on Kažkur matyti užrašai ant “maikių” | In: Filosofija | tags: Nietzsche, Platonas, Sokratas. | #

Taip jau išėjo, kad jau kuris laikas dedu kas tik papuola. Visokias nuorodas, baikas ir kitokius linksmumus. Tiesą pasakius daug lengviau negu rašyti. O kas dėl šio epizodo – aišku, gaila žmogaus, bet juk perspėjo tėvai turbūt kai anas dar jaunas buvo, kad normalią specialybę įsigytų ir tt., ir tt. O dabar belieka malkas skaldyt. Irgi neblogai. Grynas oras. Tikiuosi nėra vietos pykčiui, vistiek jau per vėlu kažką keist. Taigi mojavimas kirviais tęsiasi. Tik šis daug mano širdžiai mielesnis, nei anas.

2 Comments | In: Filosofija | tags: Filosofija, kirvis. | #

Manau vienas iš akivaizdžių įrodymų, kad tokie klasikai kaip Platonas, Aristotelis, Kantas ir kiti, kiekvieną kartą turi būti skaitomi ir perskaitomi iš naujo. Tam, kad prieš juos būtų galima sukilti vėl ir vėl. Reportaže aptariamos “konservatyviosios modernizacijos” kontekste galima geriau suprasti ir elegantišką lietuvišką terminą “Gervaldija”. Pirmą kartą išgirdęs šį žodį, nurodantį į murzininkų atstovaujamos politinės santvarkos modelį, supratau jį kaip “gervių valdžią”. Man gervės visada buvo paslaptingi paukščiai, ne tokie išsiskiriantys savo išvaizda ir elgesiu kaip gandrai. Šis žodžio aiškinimas mane pagavo ir jau nebesugebėjau jo interpretuoti kitaip. Tik po to, žiūrėdamas kažkurį murzininkų mitingo įrašą, supratau tikrają šio termino etimologinę konstrukciją, kuri eilinį kartą sugražino prie Platono “Valstybės”.

“Konservatyvioji modernizacija – tai krikščioniška siela ir stalinistinė tauta”. Tai tinka ir išplečiant sąvokos “Gervaldija” turinį. Panašus ir kelias, kuriuo einama Gervaldijos link. Atitinkamai aiškintina ir geniali nacionaldarbininkų sąjūdžio fiurerio mintis “Mintis-Žodis-Veiksmas”, puošianti jų atnaujinamą tinklalapį. Lygiame smegenų žievės paviršiuje subujojusi mintis iš pradžių “žodžiais” išklykiama per garsiakalbį ir po to seka veiksmas, smūgio kirviu pagalba įtvirtinantis tuos žodžius smegenyse. Jei sąjūdį sudaro individai, turintys savo smegenyse tik po vieną-kitą raukšlę ir tą pačią nuo kirvio, tai natūralu, kad kirvis tampa valdžios ženklu. Senovės Romoje kirvis, kartu su plakimo rykščių ryšulėliu, reiškė valdžios ženklą – fasces. Iš čia ir žodis “fašizmas”. Sąsajos su Romos imperija čia daugiau simbolinės, tačiau su kirviu kone tiesioginės.
Taigi, pirma paprotiname Kantą, padarydami jam smegenyse daugiau raukšlių, po to paprotiname kitus ir kitokius, tada dar paskaitinėjame Platono “Valstybę ir Adolfo Hitlerio “Mein Kampf”. Galiausiai, kai nebelieka ko protinti, imamės vieni kitų. Situacija kai Marksas su savo nesutaikomų klasių kova atrodo kaip nekaltas kūdikis.

Comments Off on Топором по Канту | In: Filosofija | tags: fašizmas, gervaldija, Kantas, kirvis, murza, nacionalizmas, razborkės. | #

Katytei nusižudžius, Wittgensteinas vėl liko vienui vienutėlis. Jis kartais dar išeidavo į gatves, vaikštinėdavo jomis žiūrėdamas į debesis virš namų stogų, į žmones zujančius šen ir ten. Paslaptingai pavojingi tie žmonės rodėsi jam. Judėjo jie skirtingomis kryptimis, vieni lėčiau, kiti greičiau, o kai kurie netgi tekini bėgdavo.

…

Comments Off on Filosofijos istorijos etiudai. Wittgensteinas ir jo Traktatas (3) | In: Filosofija | tags: Filosofija, filosofijos etiudai, Wittgensteinas. | #

Taip ir gyveno Wittgensteinas nuo kitų žmonių užsisklendęs. Nuo vienatvės jį gelbėdavo tik maža, raina katytė, kurią jis kažkada rado šąlančią patvoryje ir pagailėjęs parsinešė namo savo užantyje. Ilgainiui katytė visiškai priprato prie Wittgensteino ir kas vakarą murkdama susirangydavo jam ant kelių, juos šildydama. Wittgensteinas glostydavo katytės nugarą ir delnu jausdavo kaip po švelniu jos kailiu virpa jam nesuprantama, tačiau tuo pačiu metu tokia artima gyvybė. Katytės šiluma kildavo nuo Wittgensteino delno per visą jo ranką aukštyn ir galiausiai glostančiais šilumos siūlais pasklisdavo po visą kūną. Tai buvo ypatingas, dar nepatirtas išsilaisvinimo jausmas – vienatvė dingdavo, o kartu su ja ir depresija. Šios dvi dvasinės Wittgensteino sesės, iki tol jį kankinusios tai paeiliui, tai abi vienu metu, pasirodė esančios bejėgės prieš ši mažą ir nesąmoningą gyvybės gurvuolėlį.

…

Comments Off on Filosofijos istorijos etiudai. Wittgensteinas ir jo katytė(2). | In: Filosofija | tags: Filosofija, filosofijos etiudai, Wittgensteinas. | #

Negalima sakyti, kad žmonės buvo blogi Wittgensteinui, bet jis jais  vistiek nepasitikėjo ir stengdavosi išvengti didesnių sambūrių. Į vienatvę jis buvo linkęs iš prigimties, kaip ir į depresiją, kuri apimdavo jį vienatvėje. Nemaloni jinai buvo Wittgensteinui, bet žmonės dar nemalonesni. Tikriausiai tokios nuostatos jisai laikėsi dėl to, kad niekaip nepavykdavo su žmonėmis rasti bendros kalbos. Taip ir kentėjo visi. Smarkiai kentėjo Wittgensteinas, tačiau dėl jo  žmonėms tekdavo kankintis dar labiau.

…

Comments Off on Filosofijos istorijos etiudai. Wittgensteinas ir žmonės(1). | In: Filosofija | tags: Filosofija, filosofijos etiudai, Wittgensteinas. | #