Tamsioji filosofijos marginalo pusė

 Nuo pat vaikystės Pitagoras nemokėjo skaičiuoti. Tiksliau mokėjo, bet tik iki vieno. Bet užtat skaičiuoti iki vieno išmoko vos tik gimęs. Vos kelių mėnesių būdamas, žmonėms paklausus kiek jam metų, dar nekalbantis Pitagoras iškeldavo vieną pirštuką. Tačiau metai bėgo, o iki daugiau jis skaičiuoti taip ir neišmoko. Jau ūgtelėjusio tėvai jo vis klausdavo: „Kiek tau metų“, o bamblys Pitagoras nė nemirktelėjęs atsakydavo: „Vienas“.

                      Smarkiai kentėjo jaunasis Pitagoras mokykloje. Štai padeda jo matematikos mokytojas prieš jį du obuolius ir klausia: „Kiek čia obuolių?“. „Vienas“, atsako Pitagoras. Mokytojas, kad šers jam delnu per ausį. „Čia vienas, obuolys“, sako mokytojas. Po to tękšt  Pitagorui per kitą ausį: “O čia antras obuolys. Taigi iš viso prieš tave yra du obuoliai. Du, supratai?“, moko mokytojas. Pitagoras tik linksi galva, neva supratęs, o iš tiesų galvoja sau „vienas“. Ilgus metus taip vargo su juo mokytojas ir vis veltui.

                      Užtat kumštynes Pitagoras mėgo neišpasakytai. Jau vaikystėje gerokai vyresnius už save galingais kumščių smūgiais iš koto versdavo. O kai užaugo, tai kumštynėse jam visoje Graikijoje lygių nebuvo. Ir štai ateina vieną dieną Pitagoras pas savo buvusį matematikos mokytoją ir klausia: „Kiek tau metų?“. „Aštuoniasdešimt šeši“, sako tas. Pitagoras, kad liuobs jam į dantis! O po to vėl klausia „kiek tau metų?“. „Vienas“, švepluoja dantų nuolaužomis ir kruvinomis seilėmis springdamas mokytojas. Nuo to įvykio visi jo mokiniai perėjo pas Pitagorą, o tas įkūrė savo mokyklą ir tapo filosofu. Tapęs filosofu Pitagoras visiems savo mokiniams ir pasekėjams skelbė, kad pasaulio pagrindas yra vienetas.

Comments Off on Filosofijos istorijos etiudai. Antika. Pitagoras skaičiuoja iki vieno. | In: Uncategorized | tags: Antika, Filosofija, filosofijos etiudai, pitagoras. | #

 Diogenas buvo itin bjauraus charakterio. Nemėgo jis praustis – laikė tai filosofui netinkamu užsiėmimu, atitraukiančiu nuo mąstymo ir visiškai beverčiu. Apskritai Diogenas labai mėgdavo vaizduoti, kad yra viskuo gyvenime labai patenkintas, visko pertekęs ir kad jam visiškai nieko netrūksta. Taip pat Diogenas dažnai būdavo alkanas. Būti alkanu jis labai nemėgo, tačiau visais būdais stengdavosi to neparodyti. Tik vieną kartą, vidury dienos besimasturbuodamas turgaus aikštė, jisai kažkaip ilgesingai suvaitojo: „O, kad ir skrandį būtų galima nuraminti va šitaip jį patrinant!“

…

Comments Off on Filosofijos istorijos etiudai. Antika. Diogenas įsipyksta Sokrato draugams. | In: Uncategorized | tags: Antika, Diogenas, Filosofija, filosofijos etiudai, Sokratas. | #

 Šiaip jau Platono nemėgdavo visi Sokrato draugai. Nemėgdavo jo ir gana, kad ir kaip anas mėgino visiems įsiteikti. Visi į jį tik šnairuodavo, o kalbėdavo su juo dažniausiai atsukę nugarą, per petį.

…

Comments Off on Filosofijos istorijos etiudai. Antika. Diogenas paguodžia Platoną. | In: Uncategorized | tags: Antika, Diogenas, Filosofija, filosofijos etiudai, Platonas. | #

 Tuomet kai Sokratas reždavo protingas kalbas savo draugams, Platonas dar buvo jaunas, durnas ir nieko nesuprasdavo, todėl jam draugai neleisdavo nei kalbėti, nei gerti. Tiesa pasakius, jei ne Sokratas, Agatonas ir kiti Platoną seniai būtų išmetę – keistas jis kažkoks visiems atrodė, nes nuolatos kažką užsirašinėdavo. Pakęsdavo jį, nes Sokratas kadaise iš Atėnų turgaus sugrįžęs jiems pasakė: „Gaila vaikio, neblogas jis, nors ir niekam tikęs. Tegul pabūna ir mums ąsočius su vynu nešioja… susimilkite, pražus jis vienas“. Draugai, Sokratą gerbdami, jo paklausė. 

Comments Off on Filosofijos istorijos etiudai. Antika. Sokratas pagaili Platono | In: Uncategorized | tags: Antika, Filosofija, filosofijos etiudai, Platonas, Sokratas. | #

Savo laiku Sokratas buvo labai savo draugų filosofų mėgstamas. Dažnai jie susirinkdavo namuose pas tokį Agatona ir gerdami protingai blevyzgodavo iki pat paryčių. Kartais, kad smagiau būtų blevyzgoti, pasikviesdavo moterų. Jei, išgertuvėms įpusėjus, jie užsimanydavo kūniškos meilės, tas moteris tekdavo išprašyti laukan… Tuomet likę vieni filosofai be to, kad dar gerdavo ir kalbėdavo tokiomis protingomis temomis kaip „Erotas“, „kūnų trauka“ ar „meilė“ neretai atsiduodavo ir kitiems malonumams.

Ir štai vieną kartą, jau gerokai po vidurnakčio, kai moterys jau seniai buvo išvarytos,  visiškai girtas Alkibiadas visiems pareiškė, kad jis norėdamas įgyti Sokrato išmintį, ketino jam atsiduoti. Jis papasakojo, kaip nuogas įslinko į Sokrato guolį ir atsigulė šalia, tyliai murkdamas ir siūlydamas Sokratui savo jaunystę. Tačiau Sokratas užuot jį paėmęs, tik apsikabino ir taip išgulėjo visą naktį šalia jo, nieko jam nedarydamas. Šitai papasakojęs Alkibiadas ėmė šlovinti Sokrato santūrumą ir valios jėgą. Alkibiadui pritarė ir draugai, kuriems visiems jaunasis Alkibiadas labai patiko. Sokratas santūriai šypsodamasis klausėsi pagyrų. Kaip visada jis jautėsi visa galva pranašesnis už kitus, nes nė vienas iš jo draugų nežinojo, kad Sokratas nėra paiderastos.

Platonas tai apskritai nieko nesuprato apie ką kalbama. Tiesiog padrikai užsirašė ką spėjo išgirsti ir tiek…

Comments Off on Filosofijos istorijos etiudai. Antika. Sokratas atstumia Alkibiadą. | In: Uncategorized | tags: Antika, filosofijos etiudai, Platonas, Sokratas. | #