Tamsioji filosofijos marginalo pusė

Subalansuotas biudžetas nereiškia subalansuotos ekonomikos (pasiektos makroekonominės pusiausvyros). Beje, šią paprastą ekonominę tiesą labai dažnai pamiršta politikos kūrėjai (Lietuvoje tarp jų yra ir menkai išsilavinusių žurnalistų), linkę vadovautis "sveika nuovoka". Jeigu vyriausybė nuolat stengsis subalansuoti faktinį biudžetą, ji imsis destabilizuojančių veiksmų: jei ekonomikos nuosmukio metu, kai biudžetas savaime krypsta į deficitą, vyriausybė, siekdama subalansuoti biudžetą, sumažins valstybės išlaidas ar (ir) padidins mokesčius, tai ji dar labiau pagilins nuosmukį. Tokių nesusipratimų galima išvengti, jeigu taisomas ne faktinis, o visiško užimtumo (arba struktūrinis) biudžetas, kuris rodo, koks būtų perteklius (deficitas) esant dabartinei mokesčių sistemai ir išlaidų struktūrai, jei ekonomika būtų pasiekusi visišką užimtumą. Visiško užimtumo biudžetas nelinkęs savaime krypti į deficitą nuosmukio laikotarpiais, todėl jis nesiunčia politikams klaidingų signalų, pavyzdžiui, sumažinti mokesčius.
 Tačiau deficitinis biudžetas reiškia, kad vyriausybė sukuria papildomą, perteklinę prekių ir paslaugų paklausą ir taip pakerta makroekonominę pusiausvyrą.

Aušra Maldeikienė, Ekonomika (Vadovėlis 11-12 klasėms), "Tyto Alba", Vilnius 2004 metai, 111 psl.

Comments Off on Skaitymai. Aušra Maldeikienė apie biudžeto balansavimą. | In: Uncategorized | tags: aušra maldeikienė, ekonomika, skaitymai. | #

Ką tik paskaičiau balsas.lt apie Švedijos bankų įtaką krizei Baltijos valstybėse. Rašoma, kad

Išprovokavę kreditų bumą Baltijos šalyse, Švedijos bankai paliko jų gyventojus skursti ir žlugti, mano Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistai, praneša Rus.db.lv.

Jų nuomone, šiose šalyse nebūtų tokio nepritekliaus, kaip dabar, jeigu nebūtų buvę kreditų bumo.

Kreditų bumas pasitarnavo greitam ekonomikos vystymuisi. Tačiau jį sekęs nuosmukis buvo toks stiprus, kad vidutiniai ekonomikos vystymosi rodikliai nuo 2003 iki 2010 metų buvo žemesni tose šalyse, kuriose įvyko kreditų bumas, nei tose, kuriose jo nebuvo.

Visą tekstą rasite čia.

Negaliu kiek nors plačiau komentuoti, nes neturiu reikiamos kompetencijos. Tiesiog įdomu, nes prisimenu, kai rodos dar neseniai durniais buvo išvadinti Ūkio ministerijos valdininkai, paruošę pažymą apie Švedijos bankų veiklos Baltijos vastybėse galimas grėsmes. Dar kiek anksčiau teko girdėti nuomonę, kad būtent besaikis kreditų dalinimas ne tik dirbtinai “pastimuliavo” Lietuvos ekonomiką, tačiau  kartu padidino pinigų masę ir ūgtelėjusi infliacija persirito per Maastrichto kriterijais nustatytas ribas. Dėl to ir likome be euro. Bet čia tik nuomonė. Šiaip ar taip tuometinis finansų ministras atsistatydino pirmą  2007 m. ketvirtį, kai kalbėjusių apie galimą nuosmukį buvo klausomasi netgi dar mažiau nei tų, kurie dabar sako kad viskas bus gerai.

Dar čia galiu įdėti Petro Auštrevičiaus mintis apie Maastrichto kriterijus. Kaip visa tai skaitosi dabar?

Ir dar, čia daugiau klausimai ir pasąmonės srautas, o ne kažkokie demaskavimai ar užkoduoti tikrovės pranešimai. Tiesiog ar ne pernelyg dažnai keičiasi nuomonės, kad apskritai būtų įmanoma kuom nors tikėti?

Comments Off on Tai kaip ten su tais švedų bankais? | In: Ekonomika | tags: ekonomika, krizė, parypavimai. | #