August 30th, 2010
Dėl a.a. Brazausko medžioklės trofejų ekspozicijos
Socdemai vis nerimsta svarstydami kaip tinkamiau pagerbti a.a. A. M. Brazausko atminimą. Vėl minima kažkokia "ekspozicija", kurią galėtų priglausti Nacionalinis muziejus, Valdovų rūmai ar Trakų pilis. Gana keista, kad į galimų "ekspozicijos" demonstravimo vietų sąrašą nėra įtraukta Vilniaus Archikatedra. Man visgi dingojasi, kad žodžiu "ekspozicija" velioniui atminti yra tiesiog įvardijamos senos jo sumedžiotų žvėrių iškamšos. Prisiminus Indijos papročius, kai mirus vyrui nusižudydavo jo žmona, kad būtų palaidota kartu su juo arba prisiminus senovės Egiptą, kai laidojant faraoną būdavo kartu laidojamos ir užmuštų jo vergų mumijos, kyla mintis, kad visai neblogai būtų išvysti tarp šių eksponatų, tarkim, kokio Bradausko odą, prikimštą šiaudų, pjuvenų ar paralono. Ir ne tik jo vieno. O kas dėl šios "ekspozicijos" įrengimo vietos, tai tinkamiausia vieta jai eksponuoti, mano galva, būtų "Draugystės viešbutis". Labai tinkama ir visom prasmėm tokiam reikalui simboliška vieta.Gaila tik, kad socdemai dėl tokių variantų nediskutuoja.
February 5th, 2010
Romas apie tai kaip Lietuvoje per 20 metų pasikeitė kvapas
Labai sunku parašyti visiškai objektyviai negyvenus tuo laikotarpiu, nors gyvenus irgi matyt sunku. Jei manęs kas klaustų, kas pasikeitė per 20 metų Lietuvoje, tai pasakyčiau, kad pasikeitė kvapas. Prie socializmo dezodorantai kvepėjo vakarais. Tais laikais didžioji dalis moterų nesiskuto pažastų, o apie pažastų kvėpinimą žinojo tik tie, kurie buvo buvę užsienyje. Tas pat pasakytina ir apie higieninius paketus – tai tiesiog buvo nežinoma prekė. Greičiausiai todėl žmonės labiau jausdavo savo biologinį suderinamumą – artumas atsirasdavo feromonų ir hormonų lygyje – dingdavo būtinybė bendrauti ilgai ir beprasmiškai. Dabar, bendraudami internetu, dažnai mes nežinom beveik nieko apie tuos, su kuriais kalbamės.
December 30th, 2009, 12:41 am
Ligi Dangaus. "Drėbtelk ir tu kartu su Maru".
1.
January 13th, 2010
Pamąstymai apie makiažą
Štai alfa.lt patalpino straipsnį apie tai, kad savo laiku neandartaliečiai naudojo makiažą. Stebint nūdienos kai kurių lietuvaičių makiažo naudojimo ypatumus, kyla abejonių – o gal mokslininkai antropologai suklydo ir jokių neandartaliečių apskritai nebuvo. Menami neandartaliečiai, galbūt, buvo tiesiog tie patys kromanjoliečiai, tik su makiažu taip, kai jį suprantame mes Lietuvoje?
December 29th, 2009
Pamąstymai apie talentą
Štai visai neseniai vyko arši dviejų savo srities grandų polemika, aiškinantis kas yra talentas ir, kas svarbiausia, kaip ir kas už jį turėtų atlyginti. O pats klausimas kas tai yra talentas lyg ir liko už asmeniškumais persunktos diskusijos ribų. Bet į šį klausimą, regis, atsakė Lietuvos Talentų konkursas… Savo rinkėjus su kiekviena nauja kadencija vis labiau nuviliantis Seimas, vienas už kitą atgrasesni premjerai, ekonominės krizės, korupcija, niaurios ateities perspektyvos, kalenimą dantimis pavertė nuolatine Marijos Žemės gyventojo būsena. Nenuostabu, kad baigiantis antrajam Nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiui, naujoji karta šiam reiškiniui suteikė estetinę išraišką, pakylėdama šį reiškinį į naujas kūrybines aukštumas. Nenuostabu ir tai, kad šis „talentas“ sulaukė tokio plataus supratimo ir pripažinimo. Tuo pačiu ir buvo aiškiai atsakyta į klausimą kas Lietuvoje yra talentas ir kaip jis turėtų būti remiamas.
Kreivarankis
November 24th, 2009
Pamąstymai iki penkių
November 10th, 2009
Pamąstymai apie kompetenciją
Skaitau šiandien Lietuvos Ryte interviu su filosofu Vytautu Ališausku . Protingas žmogus ir įdomus pašnekovas, bet vistiek negaliu atsistebėti, kodėl 2007 m. rugpjūčio mėn. tuometinio premjero G. Kirkilo sudarytai spacialiąjai komisijai Vytauto Pociūno žuties aplinkybėms pakartotinai tirti, vadovauti paskirtas buvo būtent jis. Nepaisant V. Ališausko kompetencijos, akivaizdu, kad A. Šliogeris šiai komisijai vadovauti būtų buvęs tinkamesnis, kadangi yra daug geresnis filosofas…
Kreivarankis
November 4th, 2009
Pamąstymai apie numirimus…
Štai skaitau šiandien, kad vakar netekome Claude‘o Levi-Strausso. Skaudi netektis visiems tikriems humanitarams. Autorius, kurio tyrimai aktualūs ne tik antropologams, bet ir istorikams, etnologams, filosofams… Dėja, regis, pirmas šio tūkstantmečio dešimtmetis gausiai pažymėtas ir kitomis mirtimis:
Paul Ricoeur – 2005 m. gegužės 20 d.
Hans-Georg Gadamer – 2002 m. balandžio 13 d.
Richard Rorty – 2007 m. birželio 8 d.
Lescek Kolakowski – 2009 m. liepos 17 d.
Jacques Derrida – 2004 m. spalio 8 d.
Jean Baudrillard – 2007 m. kovo 6 d.
Na ką gi, mums trūks Jūsų. Ir net nežinau ar tokia netekčių gausa yra sutapimas ar tiesiog modernių mąstytojų atsirado tiek daug, kad … bet vis tiek, toks jausmas, kad gyvųjų tarpe jau nieko nebeliko, išskyrus gal Slavoj Žižek….
