Jau įpratome, kad beveik po kiekvieno A. Šliogerio interviu jo sparnuoti pasisakymai ilgai cituojami įvairiuose kontekstuose. Jei iki tol bene žymiausia jo frazė buvo žodžių „patriotas – idiotas“ surimavimas, tai paskutinis jo pasiūlymas „berniukams – Plutarcho Biografijos, mergaitėms – mezgimo vadovėlis“ realiai pretenduoja tapti kur kas populiaresniu ir atsižvelgiant į tai, kad šis posakis jau užkliuvo Universiteto etikos sargams, galinčiu turėti šiokių tokių neigiamų pasekmių ir pačiam filosofui.
Prieš pakomentuodamas šią naująją jo frazę, norėčiau išsakyti keletą paprastų pastabų dėl teksto supratimo. Tai, kad ši problema mūsuose tampa irgi gana aktuali, galima spėti jau vien dėl to, kad įvairių internetinių portalų komentatoriai reguliariai primeta vieni kitiems „elementarių teksto suvokimo įgūdžių“ stoką. Nesigilindamas į konkrečius atvejus ir neneigdamas to, mano galva akivaizdaus, fakto, kad tekstas gali būti interpretuojamas įvairiai, kartais net prieštaraujant jo autoriaus intencijoms, pastebėsiu, kad neretai mes interpretuodami tekstą dėl savo išankstinių nuostatų automatiškai pasmerkiame save vienareikšmiškam jo supratimui. Vienareikšmiškumas, kaip ir aiškumas, nėra blogybė, tačiau be išlygų interpretuodami tekstą vienareikšmiškai mes tarsi apvagiame save, apribodami savo mąstymą ir neleisdami sau įžvelgti galimų papildomų teksto reikšmės niuansų. Manyčiau šliogerizmą „berniukams – Plutarcho Biografijos, mergaitėms – mezgimo vadovėlis“ mūsų viešojoje erdvėje ištiko būtent toks likimas.
Suprantu Lietuvos feminisčių, ir ne tik jų, pasipiktinimą, tačiau užuot įsigilinęs į klausimą „kodėl mezgimo vadovėlis – mergaitėms?“, aš norėčiau užduoti kitą, iki šiol taip ir neiškeltą klausimą – „o kodėl Plutarcho Biografijos – berniukams?“. Kodėl Plutarcho aprašyti iškilių antikos asmenybių gyvenimai, A. Šliogerio nuomone, yra tokie svarbūs vaikų auklėjimui ir ugdymui? Štai klausimas, į kurį aš norėčiau sužinoti atsakymą ir kuris visame šiame lyčių lygybės entuziastų erzelyje, regis, taip ir nebus užduotas filosofui.
Artėja šv. Kalėdos – susitaikymo metas. Be abejo, galima piktintis, švelniai tariant, nediplomatiškomis frazėmis filosofo, kuriam nusispjaut į žiniasklaidą, taip mėgstančia gliaudyti aštrias frazes iš konteksto ir įkelti jas į straipsnių antraštes. Galima kovoti už lyčių lygybę ir toleranciją. Tačiau galima pabandyti susitaikyti su A. Šliogeriu ir jo pasisakymą suprasti kitaip, nei jis pateikiamas žiniasklaidoje. O taip padarius, artėjančių šv. Kalėdų proga reiktų padovanoti savo atžalai, nesvarbu mergaitė ji ar berniukas, ne žaislinę „Barbę“, radio bangomis valdomą mašinytę, naujausią kompiuterinį žaidimą, o Plutarcho Biografijas. Būtent taip reikia suprasti A Šliogerį ir būtent tai jis norėjo pasakyti. Esu tuo visiškai tikras. Tik ar mes turėsime pakankamai drąsos ir ryžto suprasti jį būtent taip?
No Comments, Comment or Ping