Tamsioji filosofijos marginalo pusė

“Rinkis”,- Morfijus pastatė ant staliuko stiklinę tyro vandens ir ištiesė abu delnus. Viename jų gulėjo mėlyna piliulė, kitame raudona. …Neo pažvelgė į mėlyną piliulę – “nurysiu ir nieko nežinosiu, gyvensiu sau kapsulėje prijungtas prie maitinamosios žarnos galvodamas, kad vaikštau po restoranus, sėdžiu prie kompo ir tt., bet užtat būsiu laimingas ir saugus”. Tada pažvelgė į raudoną – “nurysiu ir žinosiu tiesą, bet kentėsiu visą gyvenimą suvokdamas savo egzistencinį nesaugumą ir visos realybės klaikumą”.

 

“Bijai?”, – perskaitęs Neo mintis ironiškai šyptelėjo Morfijus, – “che, nebijok, yra dar viena piliulė – violetinė t.y. tokia spalva kuri gaunama sumaišius raudoną ir mėlyną. Įkali ir zjb – viską žinai, viską supranti, viskas aišku ir nieko nebijai, žodžiu bbd ant visko, o pačiam nereikia nei kapsulėj būt prijungtam, nei kažkokiam aparate skraidyt ir nuo visų slapstytis ir kažkokius bjauraus skonio dribsnius ryt – stovi sau prie tvoros, aplinkui gamta, muzikantai groja, blynai našarom”. Pasakęs tai Morfijus išsitraukia iš kelnių kišenės violetinę piliulę ir padeda ją ant stalo.

Neo karštligiškai čiumpa violetinę tabletę, dedasi į burną ir siekia ranka ant staliuko pastatytos stiklinės vandens. “O, ne”, – sako Morfijus, – “ši piliulė užgeriama štai kuo” ir išsitraukia iš savo odinio švarko užančio 2 litrų talpos bambalį “Tornado 9 proc.”. “Jei su vandeniu, tai neveikia, o jei su šituo, tai automatiškai ir visos kung fu ir jiu jitsų programos ir visos katekizmo tiesos į smegenis įsirašo, nereikės net virtualaus tutorialo”.

 

“There is no spoon” – sau po nosimi sukužda Neo, pakeldamas bambalio kakliuką prie lūpų. Vienu mauku ištuštinęs bambalį Neo kurį laiką stovi stebeilydamasis į Morfijų, o tada stojasi į prieš jį į kovinę stovėseną ir griežtu tonu paklausia – “There is no spoon. Where is the girl?”

“Kalbėk lietuviškai, nebūk kosmopolitas“, – staiga visiškai pasikeitusiu balso tonu pasakė Morfijus, – „mes visi ieškome tos mergaitės, tačiau dar labiau ieškome tokio sausainuko, kurį suvalgę tiesiog pasijusim geriau ir pamiršim visą tai, ką supratom prariję violetinę piliulę. Yra netgi trys sąrašai su norinčiųjų gauti sausainį iš mergaitės rankų pavardėmis, nors pagal pradinį mūsų sumanymą sąrašas turėjo būti vienas“.

 

“O kodėl iš vieno sąrašo jų tapo trys?“

„Trys gavosi todėl, kad pirminį sąrašą sudarinėjo Trinity!“

„Ai, ta brunetė?“

„Taip, tau ji brunetė, tačiau tiems, kurie prarijo raudoną piliulę, jinai blondinė…“

 Morfijus ir žengė žingsnį link vis dar kovinėje stovėsenoje stovinčio Neo:

„Tau nėra prasmės abejoti manim, realybė yra čia, tačiau mes turime skubiai jungtis į Matricą“, – Morfijus ranka parodė į atokiau stovinčias kažkokius tai krėslus, primenančius tuos, kuriuos Neo buvo matęs stomatologo kabinete, tik šiuose kažkokie tai jungikliai ir grąžtai buvo sumontuoti už galvos atlošo. Morfijus tęsė – „sėsk kartu su mumis į krėslą ir mes prisijungę akimirksniu nukeliausim į patvorį. Turim skubėti nes ką tik gavom informaciją, kad apie 200 agentų nori pagrobti ir mergaitę, ir sausainį. Jei pavėluosim – viskas bus baigta.“

 Neo lėtai žengė prie vieno iš krėslų, sėdo į vieną iš jų ir atlošė galvą. Akies kraštelių dar spėjo užgriebti ant ant stalo pastatytą tuščią plastmasinį bambalį ir tą pačią akimirką pajuto žvėrišką skausmą pakaušyje.

„O juk jau nebėra jokio bambalio“, – dar suspėjo pagalvoti Neo.

In: Visuomenė | tags: asmenybės sutrikimai, Visiškos pievos. | #