Tamsioji filosofijos marginalo pusė

Tuk, tuk, tuk.
Sargybinis (iš vidaus atidaro langelį kaustytose duryse akių aukštyje):
– Kas čia?
Nepažįstamasis su violetiniu raiščiu ant rankovės:
– Čia savi, įleiskite.
S: Iš kur būsi?
N: Aš iš sąrašo.
S: Iš kokio sąrašo?
N: Iš Lietuvos sąrašo.
S: Iš kelinto?
N: Iš antrojo.
S: Kokios pažiūros?
N: Kuolys ir Venckienė teisūs strategiškai, tačiau nežymios taktinės klaidos, vedančios į susiskaldymą, gali lemti pralaimėjimą, todėl visi už Ozolą!
S: Parodyk asmens dokumentą.
N: Štai.
S: Atsitrauk tris žingsnius atgal, kad galėčiau tave visą matyti.
N: (Žengia tris didelius žingsnius atgal)
S: Violetinio kaspino atlape neturi matau…
N: Gink Dieve! Aš visada dėviu violetinį raištį tik ant dešinės rankos. Venckienė teisi strategiškai, tačiau nežymios taktinės klaidos…
S: O violetinį raištį ant kairės rankos?
N: Niekada! Kuolys teisus strategiškai, tačiau nežymios…
S: Gerai. Užeik. Pasą pasilieku, grąžinsiu prieš išeinant.
Durys atsidaro ir Nepažįstamasis užeina.

In: Visuomenė | tags: razborkės, visuomenė. | #