November 1st, 2010
Filmai. Robin Hood 2010
Na, pagaliau pažiūrėjau, į tą naująjį Russelo Crow amplua… Iki tol peržiūrėdavau visus Holivudo „istorinius“ filmus, bet dabar jau pajutau, kad nebegaliu. Kažkaip prisiverčiau pasižiūrėti per kompą, bet ne iš pirmo karto pavyko – vis nustodavau, nes tiesiog užknisdavo. Galiausiai po pusvalandį, su kelių dienų pertraukom, sužiūrėjau… Taip, kad atsiprašau už kai kuriuos netikslumus.
October 26th, 2010
Bachūras prie šviesoforo
Jaučiu šiokią tokią pagarbą formalizmui, nors iš šalies gal ne visada matosi. Dauguma „senosios kartos“ žmonių sakosi žiną, kas tai yra „ruskaja duša“. Aš nelabai žinau, bet, jei neklystu, tai yra kuomet visiškai nepažįstamas žmogus persiplėšia sau ant krūtinės marškinius ir daro tai vardan kažko (ypač tai turėtų vežti, kai daro tai dėl tavęs). Aš jau nelabai to besuprantu, juolab kai sužinau tą žmogų esant šventai įsitikinus, kad tuos marškinius jam privalo parūpinti Valstybė. Tačiau daugeliu atveju tai sukrečia, tai įtikina, tai išskiria. Ir toje nuogoje krūtinėje pulsuojantis gyvenimas skelbiasi draskantis formalias gyvenimo taisykles, kuriose nėra gyvybės, o vien tik socialinė priespauda.
October 24th, 2010
Užkalnio misija arba kas būna kai neklausai redaktoriaus
Perskaičiau smagų savo nuoširdžiai mylimo aktoriaus Rolando Kazlo smagų interviu žurnale „Ieva“. Po to perskaičiau komsomolkėj Andriaus Užkalnio, publicisto, kuriam irgi jaučiu šiokias tokias simpatijas, tekstą. Po to dar vieną to paties publicisto tekstą jo paties bloge, kuriame atskleidė, kad jo redaktorius iš anksto perspėjo dėl tautos aršios reakcijos kai pašiepiamos josios šventosios karvės. Na ką aš galiu pasakyti – geriau jau būtų žmogus redaktoriaus paklausęs ir toliau sau sėdėjęs supermamų puslapy arba pasekęs redaktoriaus pavyzdžiu ir pasityčiojęs iš kokio Kubiliaus ar pan.
October 8th, 2010
Sokratas be barzdos
Štai taip Sokratą nuskuto tūlas menininkas Arūnas Gudaitis. Su barzda nekaip atrodė, bet be barzdos irgi. Niekis, svarbu kad žmogus vidumi gražus buvo. Filosofas dargi.
Sokrato nuotraukos
September 30th, 2010
Skaitymai. Aušra Maldeikienė apie biudžeto balansavimą.
Subalansuotas biudžetas nereiškia subalansuotos ekonomikos (pasiektos makroekonominės pusiausvyros). Beje, šią paprastą ekonominę tiesą labai dažnai pamiršta politikos kūrėjai (Lietuvoje tarp jų yra ir menkai išsilavinusių žurnalistų), linkę vadovautis "sveika nuovoka". Jeigu vyriausybė nuolat stengsis subalansuoti faktinį biudžetą, ji imsis destabilizuojančių veiksmų: jei ekonomikos nuosmukio metu, kai biudžetas savaime krypsta į deficitą, vyriausybė, siekdama subalansuoti biudžetą, sumažins valstybės išlaidas ar (ir) padidins mokesčius, tai ji dar labiau pagilins nuosmukį. Tokių nesusipratimų galima išvengti, jeigu taisomas ne faktinis, o visiško užimtumo (arba struktūrinis) biudžetas, kuris rodo, koks būtų perteklius (deficitas) esant dabartinei mokesčių sistemai ir išlaidų struktūrai, jei ekonomika būtų pasiekusi visišką užimtumą. Visiško užimtumo biudžetas nelinkęs savaime krypti į deficitą nuosmukio laikotarpiais, todėl jis nesiunčia politikams klaidingų signalų, pavyzdžiui, sumažinti mokesčius.
Tačiau deficitinis biudžetas reiškia, kad vyriausybė sukuria papildomą, perteklinę prekių ir paslaugų paklausą ir taip pakerta makroekonominę pusiausvyrą.
Aušra Maldeikienė, Ekonomika (Vadovėlis 11-12 klasėms), "Tyto Alba", Vilnius 2004 metai, 111 psl.
