Tamsioji filosofijos marginalo pusė

"Rima Kondratienė, Aušra Bičkutė ir Anatolijus Bulatovas nuteisti už tai, kad 2003 m. liepos 26 d., tarp 8.00 ir 12.00 val., Kaune, V. Krėvės pr. 55–517, veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kilus konfliktui dėl per garsiai klausomo radijo, A. Bulatovas sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajam V. Šturmai į veidą, šiam nukritus ant lovos, R. Kondratienė šokinėjo jam ant krūtinės, sudavė ranka apie septynis smūgius į veidą, dūrė šakute į sėdmenis ir kaklą, kandžiojo ausį, adatomis badė pakaušį, A. Bičkutė adatomis badė kulną, apšlapino nukentėjusįjį, švirkštu leido nukentėjusiajam į rankos veną ir kirkšnį grybų nuovirą, seiles, orą, taip padarė V. Šturmai taškines durtines žaizdas galvoje – momeninėje srityje, alkūnių duobėse, durtines žaizdas kairėje kaklo pusėje, kairiojo sėdmens viršutinėje dalyje, paviršines žaizdas kairiosios ausies kaušelyje ir dešiniosios akies viršutiniame voke, poodines kraujosruvas dešiniosios akies vokuose, kairiosios akies apatiniame voke, kairiojoje kaktos pusėje, kairiajame smilkinyje, skruoste ir žande, kairiosios ausies kaušelyje, kairiojoje krūtinės pusėje, dešiniosios rankos žasto užpakaliniame paviršiuje, alkūnės srityje ir dilbio vidiniame paviršiuje, kairiojoje blauzdoje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, kairiosios pusės III, IV ir XI šonkaulių lūžius; po to visi trys bendrai vieninga tyčia smaugė V. Šturmą kaklaraiščiu ir virve, užveržus kilpą ir suspaudus kaklą nukentėjusysis dėl asfikcijos mirė."

…

Comments Off on Rytas Kaune | In: Uncategorized | tags: baudžiakas, bylos, razborkės. | #

Nelabai suprantu kodėl dauguma radikalų kaltina mūsų valdžią pamynus demokratines ir pilietines žmonių teisės, kai patys tuo tarpu neslėpdami demonstruoja panieką jų pačių taip išgarbintai „Tautos Valios“ idėjai. Aš pats nelabai gražiai galvoju apie referendumo dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metu žmonėms dalintus skalbimo miltelius ir kitokias „dovanėles“, bet visgi nereikia pamiršti, kad jie buvo dalinami ne už balsavimą „taip“, o už balsavimą apskritai.

Pasikartosiu, nelabai etiškai ta „akcija“ atrodė savo požiūriu į lietuvį kaip į pilietinės valios reiškėją, tačiau gana šlykščiai žiūrisi ir pareiškimai, kad tuomet visi, tie kurie balsavo, nieko nematė išskyrus euroalų. Ypač kai tai daro iš prišlapintų Adolfo Hitlerio kalconų taip ir nesugebėjęs išaugti patriošistas, kurį kartu su jo draugeliais Lietuvos narystė ES galutinai grasina paversti visuomeniniais nevykėliais. Tuo tarpu jų “nepriklausomoje lietuvoje”, izoliuotoje šalyje, nuo kurios niekas nepriklauso, neužilgo politiniame elite pamatytumėmė tokių snukių, palyginti su kuriais dauguma šiandieninių politikų atrodytų kaip kažkas nepasiekiamai tobulo.

Susipažinkite – Žilvinas Razminas. Internete nelabai daug informacijos. Kiek pavyko rasti, sužinojau, kad jis bent du kartus kandidatavo Seimo (1996 m. ir 2004 m.) rinkimuose. 1996 m. nuo Lietuvos Laisvės Lygos, o 2004 m. nuo Respublikonų partijos. Beje tai tik vienas iškalbesnių pavyzdžių, kad smerkiant tuos personažus, kurie į Seimą pateko, jokiu būdu nereikia pamiršti tų, kurie į jį nepateko ir tuomet gal nebeatrodys gyvenimas tokiomis niūriomis spalvomis nutepliotas. Nors asmeniškai man, šis „vaizdelis“ tikrai „nekoks“ ir įdomus daugiau iš egzistencinės pusės. Koks pas šį žmogų ryšys su kitais žmonėmis ir jį supančiu pasauliu? Net ir iš oficialios jo biografijos sprendžiant, susidaro įspūdis, kad tas žmogus kovoja prieš Lietuvos valstybę nuo pat jos nepriklausomybės atkūrimo dienos.

Štai jo, kaip kandidato į Seimą 2004 m. rinkimuose, biografija.

ŽILVINAS RAZMINAS
RESPUBLIKONŲ PARTIJOS KANDIDATAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIUS DAINŲ VIENMANDATĖJE RINKIMŲ
APYGARDOJE, Nr. 25
Žilvinas Razminas gimė 1958 m. Šiauliuose. Lietuvis.
Mokėsi 10-ojoje ir 11-ojoje vidurinėse mokyklose.
1978 m. baigė Šiaulių politechnikumą, įgijo techniko statybininko specialybę. Besimokydamas už antisovietinę veiklą ne kartą buvo tardomas KGB.
1978-1980 m. tarnaudamas sovietinėje armijoje įkūrė Pabaltijo karių tarpusavio pagalbos organizaciją. Už tai jam buvo iškelta baudžiamoji byla.
Grįžęs iš sovietinės armijos dirbo dailininku Šiaulių buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate.
1988 m. įsitraukė į Sąjūdžio veiklą.
Vienas pirmųjų Lietuvos kariuomenės ir Šaulių sąjungos atkūrėjų bei savanorių organizatorių.
1990-1991 m. – Lietuvos krašto apsaugos departamento (KAD) Šiaulių rajono instruktorius.
1988 m. sausio 10 d. įstojo į Lietuvos laisvės lygą. Su bendraminčiais organizavo masines sovietinių karinių bilietų grąžinimo akcijas ir tarnybos okupacinėje armijoje boikotą. Už tai okupacinė valdžia jam iškėlė septynias baudžiamąsias bylas.
1992 m. buvo areštuotas ir teisiamas.
1993-1996 m. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje RĖKYVA apsaugos viršininku. Aktyviai prisidėjo prie Č. Gedgaudo istorinės knygos „Mūsų praeities beieškant” perleidimo. Priklauso Č. Gedgaudo fondui.
1996 m. areštuotas ir penkis mėnesius kalintas Lukiškėse.
1999 m., Seimo rinkimų išvakarėse, vengdamas Valstybės saugumo departamento represijų ir areštų, Ž. Razminas buvo priverstas palikti Lietuvą. Pusantrų metų jis gyveno ir dirbo Prancūzijoje ir Šveicarijoje.
2001 m. grįžo į tėvynę ir aktyviai įsitraukė į Lietuvos nacionaldemokratų partijos veiklą, tapo Šiaulių miesto skyriaus vadovu bei partijos valdybos nariu.
2004 m. gegužės mėnesį Lietuvos valdžia, vykdydama sionistų valią ir siekdama sutrukdyti dalyvauti rinkimuose bei įbauginti, už piketą prieš žydų viešpatavimą Lietuvoje jam ir jo bendražygiams iškėlė baudžiamąją bylą.
Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu ir Šaulių žvaigždės medaliu.
Informacija paimta iš 2004m. Seimo rinkimų kadidato biografijos.

Dar galiu nuo savęs pridurti – reguliariai jisai trainiojasi po visus mitingus, įskaitant ir neseną renginuką Garliavoje, kartu su kitu savo draugeliu Visvaldu Mažonu, lydėdamas savo fiurerį Mindaugą Murzą. Jei „gervaldija“, pagal Murzą, yra „geriausiųjų valdžia“, tai šitas Ž. Razminas,yra vienas iš tų „geriausiųjų“, tautinės Lietuvos elitas.

Man šiuo atveju yra įdomesnis techninis klausimas – kaip formaliai gali būti identifikuojamas fašizmas? Dėl jo apraiškų šiuo konkrečiu atveju abejonių kilti neturėtų, simbolika irgi nedviprasmiška, tačiau kaip turėtų būti nustatomi formalizuoti kriterijai?

Comments Off on Ž. Razmino klausimas “eurofilams” | In: Visuomenė | tags: asmenybės sutrikimai, homofobai, murza, nacionalizmas, patriošizmas, radikalai. | #

Netikėtai radau šį seną filmą ir padarė man labai gerą įspūdį. Šiaip jau nemažai filmų, pasirodžiusių SSRS žlugimo išvakarėse, nuginkluoja savo nuoširdumu. Geri dialogai – nei daugiau, nei mažiau nei reikia, visada į temą ir jokio maivymosi, nes viskas apie tai dėl ko tikrai skauda. Kartais imi abejoti kas tai, meninis filmas ar dokumentika. Turbūt dėl nuo to filmo rusų aktorius Sergejus Garmašas tik taip dažnokai “zonos autoritetus” vaidina. Nemažai to metų filmai ne tiek menas, kiek socialinė kritika. Šioks toks argumentas tiems, kurie mano, kad “prie ruso” buvo geriau ir buvo “tvarka”. Tai žvilgsnis į tą “tvarką” iš vidaus ir kai kurie atsakymai į klausimus kodėl buvo tylima ir kodėl staiga netikėtai kyla socialiniai sprogimai arba, anot “graždanino načalniko” ekosistemos sutrikimai. Žiūrint jau šio tūkstanmečio rusų filmus iš kart krinta į akis “juodųjų” pergalė. Herojus yra ne tas, kuris kovoja su “vagimis įstatyme”, o tas kuris sugeba su jais surasti bendrą kalbą. Tačiau šis filmas iš tų, kurie dar drįso pasakyti apie tikrają nuteistųjų kastų sistemos ir “paniatkių” paskirtį – kūnų kontrolę, kurioje aukščiausiosios kastos glaudžiai bendradarbiausja su kalėjimo administracija. Ir tai nėra kažkokia anomalija, tai yra sistema, kadangi “vagys įstatyme” nėra “tvarkos” opozicija, jie yra jos dalis. Kaip sako “komendantas” – mums pakanka kontroliuoti viršūnėles, o jos kontroliuos visus kitus. O herojus, kaip visada, nėra tas kuris kaip visi, o tas, kuris prieš visus. Ši herojaus samprata dabar mums irgi, turbūt,  aktuali kaip niekada.

P.S. Įdėjau pirmą dalį. Kas liko patys jutubėje rasite 😉 Ten filme dar yra toks lietuvis Valdas. Manau, gana tipiškas lietuvio įvaizdis tiems laikams – tylus, tačiau padorus, drąsus. Tas, kuriuo visada gali pasitikėti. O kaip yra dabar?
P.P.S. Ir dar… Mes mėgstame pakalbėti apie tai koks blogas mums yra pasaulis, žmonės ir žydai, bet žiūrėdamas šį filmą kažkiek supratau kas tai yra “lietuviškas mėšlas” . “Lietuviškas mėšlas” yra ne tada, kai valdžia pavogia visus pinigus ir išdrasko kolchozus, o tada kai vienas guli, penkiese tą gulintį spardo, o koks dvidešimt į visą tai žiūri ir tyli…

Comments Off on Filmai. Bespridiel. (1989) | In: Filmai | tags: filmai, razborkės, ssrs. | #

Nenoriu šį kartą nieko komentuoti savo ciniška maniera. Ne vien tik dėl etinių sumetimų, bet ir dėl to, kad išties žinau labai nedaug. Mano televizorius beveik visada išjungtas. Balta ir juoda, herojus ir antiherojus, galiausiai tapo tik simboliais. Žmogus pripažįstamas kaltu tik įsigaliojus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui. Tačiau kaip tuo atveju, jei kaltinamasis „mirė“? Nežinau ar „galai į vandenį“, bet esu tikras, kad dabar juos traukios ir kaišios bet kas ir bet kur. Tradiciškai šventuoju paskelbiama po mirties, kadangi kol esi gyvas, tol išlieka tikimybė, kad ką nors prisidirbsi. Miršti, ir jau tada tampi „baigtas“ simbolis – atviras vertinimui ir interpretacijoms. O ar turi simbolio interpretacija ribas? Po mirties apdovanoti galima, o nuteisti? Mirtis gali paversti herojumi, o ar gali ji paversti antiherojumi? Mirtis mus apibrėžia, įrėmina, apibūdina (t.y. uždaro į būdą) – daugiau jau mes nieko nebepadarysime (ar nepridarysime, nepridirbsime). Perskyra „runkeliai“ – „elitas“ ne tik, kad paseno, bet tuo pačiu ir beviltiškai atsibodo. Dar daugiau – tolimesnis jos eskalavimas, turbūt, nelabai ir pelningas. Pačiame šios perskyros turinyje kažkiek dar buvo svarbu pinigai, o dabar dalinsimės teisingumą. Tų teisingumas ir anų teisingumas. Laukia karšta vasara, žadanti dar daugiau minios teisingumo ir apaštalų, moralinių kankinių, maišto prieš „tuos, anuos“ valdžioje, „itin profesionalių“ žurnalistinių tyrimų su dantų pastos reklamomis ir jos didenybe Sąmokslo Teorija. Ir bjauriausia, kad vis sunkiau jai atsispirti – neatsakytų klausimų pernelyg daug. 

Comments Off on Dėl to nusKEDImo prūde | In: Uncategorized | tags: razborkės, visuomenė. | #

Nuo akademinių tribūnų vis girdime apie kažkokią tai „universitetinę bendruomenę“. Štai universiteto bendruomenė priėmė, pasakykim gražiau įsileido, į savo gretas, naują pirmakursių srautą arba girdime kaip universitetinė bendruomenė išleido į pasaulį naują absolventų laidą. O kas tai yra tą universitetinė bendruomenė ar akademinė bendruomenė? Kaip pavadinsi, taip nepavadinsi. Klausiu nes nelabai suprantu kodėl tokiu atveju žiūrima į studentus taip tarsi tas ar anas akademikas nėra su studentu kartu kiaulių ganęs.

Man kažkaip kiaulių ganymas kartu arba tas pats bulviakasis kaip tik ir asocijuojasi su tam tikru bendruomeniškumu. Po tą patį mėšliuką braidom, paskui kiaulių riestus stimburius kartu lakstom, tą pačią žemelę nagais kapstom bulvių ieškodami. Na o čia gi Universitetas! Bet gi tie patys mokslo purvynai ir tos pačios kiaulių uodegytės – krust, krust, pagal vėjo kryptį, tik spėk kartu su jomis sekti arba kepšt, kepšt nagais į žemę, o iš ten vietoj maistingų bulvių – protingai pliktelėjusios akiniuotos galvos.

„Sutvarkykite literatūros sąrašą abėcėline tvarka“ – „labiau norėčiau alaus“, „tvarkingai sudėkite išnašas“ – „bet su jumis negerčiau, negražu gi“, „struktūra neatitinka reikalavimų“ – o gal geriau vyno… o gal negeriam šiandien, gal neinam geriau bulvių kast, arba kiaulių paganyt, o gal geriau einam šieno abu paravėt? Supratau, tyliu. Jūs su manimi šieno neravėsite, ir indų neplausite, ir alaus negersite. Aš su jumis irgi. Aš geriau su savais. Aš dirbu, neturiu laiko ir šiaip visaip kaip užsiėmęs, bet man diplomo reik. Žinių irgi reik, bet jei jau žinai kad nieko nežinai, tai kokių dar žinių gali bereikėt? Kiek? Per dvi dienas pabaigt, kitaip neprileisit? Negali šioj vietoj būt blogai parašyta, juk nuo jūsų disertacijos vadovo straipsnio žodis į žodį nurašiau. Tik pamiršau nurodyti, kad cituoju. Turi matytis mano nuomonė ?– bet gi tuomet nebesutaps su akademinio teksto reikalavimais. O ką apie tai pagalvos akademinė bendruomenė? Ne, ne ta, o ana iš gretimo bulvių lauko. Nu jo, Jūs čia kasate, o mes tenai, o kaip ir kada kiaulės prabėga aš ir pats nežinau. Negano jų čia niekas. Žinau, kad ir nekasate, mes irgi nekasame, tiesa pasakius. Nėra laiko – reikalai, mes gi jau suaugę žmones. Taigi ateini į Univiera, bet jau nebe kaip į kaboką, greičiau kaip į peroną. Mums į vieną pusę, jums į kitą.

Comments Off on Univieras, bulvių laukai, traukinių stotis ir tt. | In: Uncategorized | tags: mokslas, univierai. | #

Ką tik paskaičiau balsas.lt apie Švedijos bankų įtaką krizei Baltijos valstybėse. Rašoma, kad

Išprovokavę kreditų bumą Baltijos šalyse, Švedijos bankai paliko jų gyventojus skursti ir žlugti, mano Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistai, praneša Rus.db.lv.

Jų nuomone, šiose šalyse nebūtų tokio nepritekliaus, kaip dabar, jeigu nebūtų buvę kreditų bumo.

Kreditų bumas pasitarnavo greitam ekonomikos vystymuisi. Tačiau jį sekęs nuosmukis buvo toks stiprus, kad vidutiniai ekonomikos vystymosi rodikliai nuo 2003 iki 2010 metų buvo žemesni tose šalyse, kuriose įvyko kreditų bumas, nei tose, kuriose jo nebuvo.

Visą tekstą rasite čia.

Negaliu kiek nors plačiau komentuoti, nes neturiu reikiamos kompetencijos. Tiesiog įdomu, nes prisimenu, kai rodos dar neseniai durniais buvo išvadinti Ūkio ministerijos valdininkai, paruošę pažymą apie Švedijos bankų veiklos Baltijos vastybėse galimas grėsmes. Dar kiek anksčiau teko girdėti nuomonę, kad būtent besaikis kreditų dalinimas ne tik dirbtinai “pastimuliavo” Lietuvos ekonomiką, tačiau  kartu padidino pinigų masę ir ūgtelėjusi infliacija persirito per Maastrichto kriterijais nustatytas ribas. Dėl to ir likome be euro. Bet čia tik nuomonė. Šiaip ar taip tuometinis finansų ministras atsistatydino pirmą  2007 m. ketvirtį, kai kalbėjusių apie galimą nuosmukį buvo klausomasi netgi dar mažiau nei tų, kurie dabar sako kad viskas bus gerai.

Dar čia galiu įdėti Petro Auštrevičiaus mintis apie Maastrichto kriterijus. Kaip visa tai skaitosi dabar?

Ir dar, čia daugiau klausimai ir pasąmonės srautas, o ne kažkokie demaskavimai ar užkoduoti tikrovės pranešimai. Tiesiog ar ne pernelyg dažnai keičiasi nuomonės, kad apskritai būtų įmanoma kuom nors tikėti?

Comments Off on Tai kaip ten su tais švedų bankais? | In: Ekonomika | tags: ekonomika, krizė, parypavimai. | #

Nežinau išmintingesnio žmogaus už Budhą. Kiek išminčių jis priveisė Rytų despotijose! Kokia monumentali, bet kartu kokia paprasta toji Rytų išmintis: pasiekiama kiekvinam veršiui. Tačiau, kai pagalvoji, kad visi tie Rytų išminčiai buvo paprasčiausi vergai ar baudžiauninkai, kirbteli pikta mintis: gal tik vergui, tam drebančiam gyvulėliui, išmintis ir reikalinga; vergui ir niekam kitam. Tik vergas ir gali būti išmintingas; ne, jis negali būti neišmintingas. Išmintis jam yra elementariausia būtinybė. Bejėgiškumas, baimė, savisaugos instinktas, lapino Reinekės gudrumas – visa tai nedylantis išminties pamušalas. O kad mes taip godžiai puolėme į Rytų išmintį, tai tas dalykas labai mažai pasako apie pačią išmintį ir labai daug – apie mus pačius. Na atspėkite, kas mes esame? Aš nežinau neišmintingesnio žmogaus už Sokratą, o dar labiau – už Kristų. Pastarasis išminčiaus akimis yra visiškas beprotis. Ir kas, jeigu ne išminčiai, Sokratą nunuodijo, o Kristų prikalė prie Kryžiaus. Iš tikrųjų: kokia tai išmintis – sakyti Ne amžinajai esinijos sąrangai ir prisiimti visų esamų ir būsimų padugnių kančias? Laisva valia mirti už kvailius? Jokios išminties čia nėra ir būti negali. Bet jeigu man tektų rinktis Budhos išmintį ar Kristaus kvailybę, aš pasirinkčiau pastarają. Bent jau tragiško grožio joje daugiau negu idiotiškoje Budhos šypsenoje, kuri, matyt, irgi turėtų būti laikoma labai išmintinga. Nuo išminties iki idiotizmo – vienas žingsnis.

Nurašyta nuo "Arvydas Šliogeris." Bulvės metafizika", Vilnius, Apostrofa, 2010, 130-131 psl.

2 Comments | In: Skaitymai | tags: budha, Filosofija, kristus, Rytų filosofija, skaitymai, Šliogeris, Sokratas. | #

1. “Dievas mirė.” – Nyčė.
“Nyčė mirė”. – Dievas.

2. “To be is to do”, – Socrates.
“To do is to be”, – Plato.
“To be do be dooo…”, – Frank Sinatra.

Comments Off on Kažkur matyti užrašai ant “maikių” | In: Filosofija | tags: Nietzsche, Platonas, Sokratas. | #

Štai kartą Inocentui svečiuojantis kaime pas savo žmonos tėvus, susėdo jie dviese su uošve ant suoliuko prie lango, po žydinčiomis obelimis. Uošvė giliai atsidususi tarė:

– Nebežinau kaip čia toj Lietuvoj toliau bus. Va mana Petras vis laikraščius skaita. Darba tai nėr ir nėr ką daryt, tai jis laikraščius skaita. A man tai baisu juos skaityt. Čia vakar kažkoki seną paskaičiau, tai raše, kad vienas žmogus čia nesenai iš ligonines šimtą kilametrų namo parėje. Tai kaip gal valdžia šitaip iš žmogaus tyčiotis? Raše, kad jį ežioj parkritusį kitas žmogus ardams rada. Be samones, su galva prakirsta. O jei nebūt radęs, tai taip ir būt pasimiręs. Jam te da sudėtingą aperacija daktaram daryt reikėja, raše. Tai tas žmogus po sunkios aperacijas turėja šimtą kilametrų namo pareit. O tai kaip jam pareit? Toks tolumas! Gi ir pats sake, kad be samones buva, kai greitoji į Vilnių veže. Tai jis net kelia atgal įsidemėt negalėja.  Tai kaip gal valdžia šitaip paprastu žmogum nesirupint? Negi nežina, kad žmones kaimi nei darba, nei pinigų netur? Tai negi negalėja jam ten ligoninej koki biliočiuka ant autobusa duot? Negi taip sunku? Patys seime tai su kokiom mašinom važinėj! Daba man baugu, kad nesusirgč. Taigi nieks nepasirūpins, valdžiai nusispjaut. Va ir mana Petras be darba jau dvidešimt metu. Kaip mūsų kolchozą išdraske tai taip laikraščius ir skaita. Iki miesta penkiolik kilometrų, tai kaip daveit? A čia anie toj sava valdžioj taip sumane, kad mes pėsti eitume, kap anas žmogelis iš ligonines? Bet ir mieste va, Kaze buva aną savaitę apsipirkt, tai pasakoje kad te žmones sake, kad te irgi darba nėr.

– Čia dėl to taip yra, kad mūsų valdžioje sėdi vieni durniai ir vagys, – paaiškino Inocentas, – ten gi nė vieno nėra, kad ekonomikoj bent kiek nusimanytų. Pažiūrėkit, kokie žmonės pas mus dirba finansų ministrais. Vieni buhalteriai. Nesugeba jie ekonomikos plačiau suprast, taip kad jinai žmogui naudinga būtų. Jie tik moka poperiukus kilnot ir skaičiukus savo ten skaičiuot, o kad žmogui blogai nesupranta. Va paskaičiuoja jie ten pas save ir sumoka pensijas, bet vis tiek nesupranta, kad iš tokios pensijos nepragyvensi. Va duotų darbo tavo Petrui ir jis uždirbtų ir valdžiai nauda, nes jis ir traktorių moka suremontuot, ir tvoras tvert, žodžiu viską. Bet jie to nesupranta. Va tas Šemeta paliko visą Lietuvą be kelnių ir išvažiavo į Briuselį. Jie tai ten Briusely nežino ką tas durnius čia pridirbo. O vietoj savęs paliko tą Šimonytę, tai ta irgi buhalterė, nieko nesupranta, kas Lietuvoj darosi. Išvis, kasdien nusišneka per televizorių ta Šimonytė…

– Jo, jo, – staiga pertraukė jį uošvė, – čia prisimeni, tą senmergę Antosę. Tai ta irgi, žinok, taip pat. Prieš porą savaičių Anglijon išvažiava.

– Tai, kad Šimonytė nevažiavo į Angliją, – nepatikliai kilstelėjo antakius Inocentas.

– Ne, ne Šimonytė išvažiava. Prisimeni gi, Antosės sesuo pernai į Angliją išvažiava. Tai Antose irgi paskui ją išvažiava. Tai kas daba toj Lietuvoj liks, kai visi taip išvažiava?

Dabar jau Inocentas atsiduso ir vos susilaikė nepasakęs ką apie visas bobas galvoja.

Comments Off on Inocentas su uošve kalbasi apie ekonomiką | In: Ekonomika | tags: gyvenimo veidai, inocentas. | #

Taip jau išėjo, kad jau kuris laikas dedu kas tik papuola. Visokias nuorodas, baikas ir kitokius linksmumus. Tiesą pasakius daug lengviau negu rašyti. O kas dėl šio epizodo – aišku, gaila žmogaus, bet juk perspėjo tėvai turbūt kai anas dar jaunas buvo, kad normalią specialybę įsigytų ir tt., ir tt. O dabar belieka malkas skaldyt. Irgi neblogai. Grynas oras. Tikiuosi nėra vietos pykčiui, vistiek jau per vėlu kažką keist. Taigi mojavimas kirviais tęsiasi. Tik šis daug mano širdžiai mielesnis, nei anas.

2 Comments | In: Filosofija | tags: Filosofija, kirvis. | #