„Geležies dienos“ belaukiant (1)


Na ką gi, 2010 m. liepos 15 d. jau kadais suėjo apvalus jubiliejus, o tautinę dvasią pakelti turinčio filmo mes vis dar neturime. Paskaitinėjau va neseniai Ingos Baranauskienės „literatūrinį scenarijų“ filmui „Žalgiris“ ir supratau, kad ne vien tik pinigų trūkumas ir neapgalvota Vyriausybės kultūros politika čia kalta. Trumpai pakalbėsiu apie šį tekstą ir vėliau pabandysiu abstrakčiai išdėstyti tai kaip aš įsivaizduoju istorinį filmą. Kadangi pas   „Žalgirio“ autorei komentatoriai atseikėjo pakankamai, tai aš per daug iš jos nesityčiosiu, nors keletą linksmų epizodų aptarti verta. 

toliau tai pripilta…

Share


Knygos. Inga Baranauskienė “Durbės mūšis”.


Pasakau iš karto – šio istoriniu tituluojamo romano neskaičiau, taigi ir kalbėti apie jį pernelyg ir negaliu. Apskritai kalbėti apie knygą jos neskaičius nelabai etiška, tai pakalbėsiu apie norą pradėti skaityti. Tik kažkaip perkaičiau vieną ištrauką, po to kelias stebėtinai nykias recenzijas ir, pasakysiu, nelabai kyla noras paimtį šią knygą į rankas, o juolab skaityti, o juolab pirkti. Nepanašu, kad nors kiek kvepia istorinio romano atgimimu, kaip rašo kai kurie internetiniai recenzentai… Beje, kada jis buvo gimęs ir kada apmiręs? Spėju čia turima galvoje atitinkamai kažkas panašaus į Vinco Pietario "Algimantą" (gal tipo istorinio romano gimimas) ir (gal tipo čia jau smukimas) Juozo Baltušio "Sakmė apie Juzą". Bet čia jau mano asmeninės ir nebūtinai teisingos asociacijos.
 

Share


Oželytė kalba apie priežastinį ryšį istorijoje


Perskaitęs kai kuriuos susižavėjimo kupinus atsiliepimus apie Nijolės Oželytės pasakytą moksleiviams kalbą Seime 2011 m. sausio 13 d. norėčiau pasidalinti kai kuriais įspūdžiais. Iškart pasakau, kad nesiimu vertinti pačių įvykių, o signatarės tik kalbą.

Share


Dekartas įlenda į krosnį ir ten jį apninka abejonės


Filosofijos istorijos etiudai. Antika. Sokratas ir Platonas baigia puotauti (2)


Taip ir ėjo jie dviese, Sokratas į priekį, o Platonas pasiremdamas į Sokratą, kol priėjo seno bičiulio Kefalo namus. Šis plačiai šypsodamasis pasitiko juos nuo pat savo namų slenksčio:

        Vėl filosofiniai pokalbiai iki pat ryto? – paklausė žvelgdamas į tinstelėjusius abiejų veidus ir paraudusias akis. Sokratas tik sunkiai atsiduso ir atsainiai mostelėjo ranka.

 

Share


Kiaušiniai ir įvaizdžiai


Daug žurnalisčių ir politikių viešumoje stengiasi vaizduoti save kaip "bobas su kiaušais". Kita vertus aš dažnokai, ypač būdamas gamtoje, vis susimąstau – o kam bobai kiaušai? Juk tuomet jau nebe boba gaunasi, o kažkoks tai transseksualas. Kaip tik šiandien vienas man labai brangus žmogus atkreipė dėmesį į tai kad, pvz. angliškai kiaušai yra “nuts” t.y. lyg ir natūralu jei anglakalbiams tai asocijuojasi su kažkuo kietu, turinčiu kevalą.

O kokią konteksto prasmę sau susikuriame mes, kai kalbame apie kiaušinius? Man, kaip tikram lietuviui, tiek vištos perimi kiaušiniai, tiek ir mano nuosavi greičiau asocijuojasi su kažkokia tai trapia, lengvai dūžtančia ir gan pažeidžiama kūno vieta, kurios bet kur geriau nekaišioti, o esant kokioms tai batalijoms, tai išviso būtų geriausia juos nusiimti kuriam laikui, kaip kokius akinius. Tuo noriu pasakyti, kad visa ta kiaušininė kai kurių viešųjų asmenų povyza, man asmeniškai, kartais sudaro kažkokio tai trapumo ir silpnumo įspūdį.

Share


2011-ieji: blogai turi tęstis


Ką reiškia atsikelti iš ryto "kaip žmogus"? O ką reiškia atsikelti iš ryto "kaip žmogus" sausio 1? Galima atsikelti netgi ne šiaip sau žmogum, o tiesiog Grand Cavalierium… O vis tiek įvaizdis yra niekas, o troškulys yra viskas. Bet čia ne apie tai.   

toliau – blogorama…

Share


Skaitymai. Senekos savižudybė.


Apkaltintam dalyvavimu sąmoksle Senekai 65 m. po Kr. Neronas įsakė mirti. „Šis neišsigando, – rašo Tacitas, – ir paprašė atnešti testamentą. Centurionui su tuo nesutikus, Seneka, kreipdamasis į draugus, pareiškė: nors jam draudžiama padėkoti bičiuliams pagal nuopelnus, jis paliekąs jiems vienintelę, bet gražiausią gėrybę, kuri jam priklauso, būtent savo gyvenimo būdą.

Share


Filosofijos istorijos etiudai. Antika. Sokratas ir Platonas baigia puotauti (I)


Sokratas vėl gurkštelėjo gerą gurkšnį vyno ir atitraukęs didelę taurę nuo lūpų ketino ją perduoti kartu gėrusiam Agatonui, tačiau išvydo kaip šis, vos akimirksnį kurio, Sokratui reikėjo atsigerti iš taurės, paliktas be dėmesio, ėmė ir užsnūdo, įveiktas per naktį išgerto vyno kiekio.

 

 

Share


Dabar jau tikrai kreivarankis arba filosofijos istorija per 5 min.


Ėjau prieš dvi savaites per plikledį. Smėliu niekas takų nebarsto. Paslydau.

Share


Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Skip to toolbar