Tamsioji filosofijos marginalo pusė

„Kai pirmykštė būtybė buvo šitaip perpus perpjauta, kiekviena pusė, ilgėdamasi antrosios, siekė su ja suartėti. Apsikabinusios, susiglaudusios, geisdamos suaugti, jos mirdavo – iš bado ir visiško neveiklumo, nes nieko nenorėjo viena be kitos daryti. Mirus vienai kuriai pusei, likusioji ieškodavo kitos pusės ir prie jos priglusdavo, – sutikdavo arba pusę visos moters (dabar tai vadinama moterimi), arba vyro. Taip jos ir mirdavo. Pasigailėjęs Dzeusas sugalvojo naują gudrybę – priekin perkelti jų gimdymo organus. Mat iki tol juos turėjo priešingoje pusėje, todėl pradėdavo ir gimdydavo [leisdami sėklą] ne vienas į kitą, bet žemėn kaip cikados. Taigi perkėlė juos priekin, kad galėtų jais vienas kitame gimdyti, – vyro organu moteryje. Jis norėjo, kad suartėję, jei būtų vyras ir moteris, pradėtų ir pagimdytų palikuonį, o kartu, nors ir būtų du vyrai, bent jau patirtų sueities pasitenkinimą, nusiramintų, imtųsi veiklos bei pasirūpintų kitais gyvenimo reikalais. Štai nuo kokių laikų žmonėms įgimta erotinė tarpusavio meilė, pirmykštės būtybės surinkėja, mėginanti iš dviejų atkurti vieną ir išgydyti žmogaus prigimtį.“

Pagal Platonas "Puota", Aidai, 2000

Comments Off on Skaitymai. Platonas apie žmonių savitarpio trauką 3. Androginų pusės ieško viena kitos. | In: Uncategorized | tags: Antika, Filosofija, gender, Platonas, skaitymai, Visiškos pievos. | #

„Buvo jie baisiai stiprūs ir galingi, turėjo didelių polėkių, net į dievus kėsinosi. Tai, ką Homeras pasakoja apie Efialtą ir Otą, – tai apie anuos žmones: jie bandę užkopti dangun, ketindami užpulti dievus. Tad Dzeusas su kitais dievais sutrikę svarstė, ką su jais daryti: negalėjo jų nužudyti ir sunaikinti visą giminę trenkdami perkūnais kaip Gigantus, – kartu išnyktų ir iš žmonių gaunama pagarba su atnašavimais, bet negalėjo ir leisti jiems savivaliauti. Vargais negalais Dzeusas sugalvojo ir paskelbė: „Atrodo, būsiu radęs išeitį, kad ir žmonės išliktų, ir apsilpę liautųsi šitaip šėlioję. Tuoj aš juos, – pažadėjo jis, – kiekvieną perpjausiu pusiau: pasidarys silpnesni, o drauge ir mums naudingesni, nes padidės jų skaičius! Vaikščios jie tiesiai dviem kojom. O jei pamatysime, jog vėl šėlsta ir nesiteikia ramiai elgtis, – dar sykį perpjausiu perpus, tada šokinės viena koja“. Taip pasakęs, ėmė pjaustyti žmones, paprasčiausiai kaip šermukšnio uogas pjausto laikymui, arba virtus kiaušinius plauku. Vieną perpjovęs liepdavo Apolonui veidą ir pusę kaklo atgręžti į pjūvio pusę, idant regėdamas kaip yra perpjautas, žmogus būtų kuklesnis, o visą kitą liepė užgydyti. Apolonas atgręždavo veidą, iš visų pusių kaip kapšą užtraukdavo odą dabar pilvu vadinamoje vietoje ir, palikęs vieną angą, užrišdavo viduryje pilvo, – ši vieta vadinama bamba. Daugumą raukšlių išlygindavo ir suteikdavo pavidalą krūtinei, vartodamas maždaug tokį įnagį, kokiu kurpiai lygina ant kurpaliaus užmautą odą. Bet kelias raukšles palikdavo, – kaip tik ant pilvo, ties bamba, – senam nutikimui atminti.“

Pagal Platonas "Puota", Aidai, 2000

Comments Off on Skaitymai. Platonas apie žmonių savitarpio trauką 2. Dzeusas pjauna androginus perpus. | In: Uncategorized | tags: Antika, Filosofija, gender, Platonas, skaitymai, Visiškos pievos. | #

Įžangėlė. Ketinu paeiliui pateikti kelis fragmentus iš Platono kūrinio „Puota“, plačiau jų nekomentuodamas. Norėčiau tik atkreipti jūsų dėmesį, kad Platonas nevengdavo savo kūriniuose kalbėti kitų žmonių lūpomis, taigi ir žemiau pateikti tekstai yra Aristofano kalbos ištraukos. „Puotoje“ puotaujantieji paeiliui rėžia kalbas, pagiriančias Erotą. Pausanijui pabaigus sakyti savąją kalbą, turėjo kalbėti Aristofanas, tačiau jį apėmė žagsulys ir dėl to, jo vietoje, pasisakė Eriksimachas. Po jo kalbos, jau įveikęs žagsėjimą, prabilo Aristofanas, kuris štai šitaip kalbėjo:

„Pirmiausia turite patirti apie žmonių prigimtį, ir kas jai nutiko. Senovėje mūsų prigimtis buvo ne tokia, kaip dabar, bet visai kitokia. Pirmiausia, buvo trys žmonių lytys, o ne, kaip dabar, vyriška ir moteriška. Buvo dar trečia lytis, jungusi šias abi: vardas liko ligi šiol, tačiau pati ji išnykusi. Mat anais laikais buvo dar viena atskira androginų lytis, ir pavidalu, ir vardu jungusi vyriškąją ir moteriškąją lytį. O dabar liko vien smerkiamasis vardas. Be to, kiekvieno visas pavidalas buvo apvalus; nugara ir šonai lenkti ratu. Rankos buvo keturios, tiek pat kojų, du visiškai vienodi veidai ant apvalaus kaklo, o šių dviejų priešingai atgręžtų veidų pakaušis buvo vienas. Ausys keturios, gėdingosios vietos dvi, – visą kitą galėtume įsivaizduoti pagal tai. Judėdavo jie kaip ir dabar – stačiomis, bet kuria kryptimi, o leidęsi bėgti mikliai versdavosi kūliais, remdamiesi visomis aštuoniomis anuomet turėtomis galūnėmis, kaip akrobatai verčiasi per galvą, kojomis apsukdami ratą. O trijų ir būtent tokių lyčių būta todėl, kad vyriškoji giminė buvo kilusi iš Saulės, moteriškoji – iš Žemės, o abiejus pradus turinčioji – iš Mėnulio, nes ir Mėnulis turi abiejų pradų. O tas apvalumas – ir jų pačių, ir judėjimo, – iš panašumo į gimdytojus.“

Pagal Platonas "Puota", Aidai, 2000

Comments Off on Skaitymai. Platonas apie žmonių savitarpio trauką 1. Androginų lytis | In: Uncategorized | tags: Antika, Filosofija, gender, Platonas, skaitymai, Visiškos pievos. | #

Štai skaitau šiandien, kad vakar netekome Claude‘o Levi-Strausso. Skaudi netektis visiems tikriems humanitarams. Autorius, kurio tyrimai aktualūs ne tik antropologams, bet ir istorikams, etnologams, filosofams… Dėja, regis, pirmas šio tūkstantmečio dešimtmetis gausiai pažymėtas ir kitomis mirtimis:

                      Paul Ricoeur – 2005 m. gegužės 20 d.

                      Hans-Georg Gadamer – 2002 m. balandžio 13 d.

Richard Rorty – 2007 m. birželio 8 d.

Lescek Kolakowski – 2009 m. liepos 17 d.

Jacques Derrida – 2004 m. spalio 8 d.

Jean Baudrillard – 2007 m. kovo 6 d.

Na ką gi, mums trūks Jūsų. Ir net nežinau ar tokia netekčių gausa yra sutapimas ar tiesiog modernių mąstytojų atsirado tiek daug, kad … bet vis tiek, toks jausmas, kad gyvųjų tarpe jau nieko nebeliko, išskyrus gal Slavoj Žižek….

Comments Off on Pamąstymai apie numirimus… | In: Uncategorized | tags: baudrillard, Filosofija, mokslas, pamąstymai, visuomenė. | #

Šliogeris su dideliu filosofiniu nepasitikėjimu vertino kalbėjimą ir rašymą. Na, nemėgdavo jisai nei kalbėjimo, nei rašymo ir gana. Pats jis manydavo Esmę ir Grožį esant daiktų paviršiuje, o kalbėjimą ir rašymą – į juodąsias Niekio ertmes viliojančiais žabangais. „Visi žodžiai kyla iš Juodojo Niekio ir kalbantįjį traukia paskui save atgal, į Niekio įsčias, nutolindami nuo tyro ir nekalto daiktų paviršiaus grožio,“ – kartą, įlipęs į mikroautobusiuką, pasakė Šliogeris jo vairuotojui.  

…

Comments Off on Filosofijos istorijos etiudai. Lietuvos filosofija. Šliogeris nukenčia už savo pažiūras | In: Uncategorized | tags: Filosofija, filosofijos etiudai, Šliogeris. | #

          Trumpas intro. Atsižvelgdamas į tai, kad po dažno filosofo Arvydo Šliogerio pasisakymo viešojoje erdvėje kyla daug ginčų, aistrų ir diskusijų, kurios labai dažnai būna bevaisės dėl to, kad jų dalyviams trūksta informacijos apie filosofo mąstymo vingius ir jo vartojamų sąvokų prasmę, ketinu nors truputėlį supažindinti skaitytojus su jo filosofija. Žemiau pateikiami 5 jo rašyti fragmentai, paimti iš knygos „Niekio vardai“ (Vilnius, Pradai, 1997). Juos vienija panaši tematika. Juos parinkau sąmoningai, atsižvelgdamas į tą erzelį, kuris kilo po jo interviu, kuriame pasiūlyta auklėjant berniukus naudotis Plutarcho tekstais , o mergaites – mezgimo vadovėliais.Tai yra originalūs filosofo tekstai, turintys savo vidinę logiką, metafiziškai pagrindžiančią 🙂 skirtumus tarp vyro ir moters. Šie fragmentai parodo, kad savo filosofiniame kontekste Šliogeris moterį laiko lyg ir tobulesne būtybe, nors kita vertus, jei aš pats būčiau moteris, tai nuo tokių metafiziškai pagrįstų komplimentų tikriausiai neapsalčiau. Ką jau kalbėti apie Nidą Vasiliauskaitę.
           Sau leidau tik truputį prikišti nagus prie Šliogerio teksto „užboldindamas“ kai kurias vietas savo nuožiūra… ir nebūtinai dėl to, kad kuri iš šių vietų man patiko, ar nepatiko. Gero pasiskaitymo :). Kreivarankis.  …

Comments Off on Skaitymai. Šliogerizmai apie moteris ir moteriškumą | In: Uncategorized | tags: Filosofija, skaitymai, Šliogeris. | #

Akis vos ne vos pavyko atplėšti. Sudžiūvusios akių traiškanos graužė akis ir neleido iki galo vokams atsiplėšti vienam nuo kito. Gulėdamas ant nugaros Foucault pabandė pražioti burną ir lėtai įkvėpti oro, tačiau paspringo kažkur gerklės apačioje susikaupusiais skrepliais. Visas gomurys buvo pasidengęs storu ir veržiančiu pridžiūvusių seilių sluoksniu. Jis norėjo apsilaižyti sukepusias lūpas, tačiau pajudinti liežuvį pritrūko jėgų.

…

Comments Off on Filosofijos istorijos etiudai. Naujausi laikai. Foucault rašo laišką Baudrillard’ui | In: Uncategorized | tags: baudrillard, Filosofija, filosofijos etiudai, foucault. | #

Nebūtų teisinga sakyti, kad Šliogeris studentų nekentė. Tiesiog visi jo studentai buvo niekam tikę balvonai. Šliogeris tai puikiai suprato, tačiau dėl įgimto takto beveik niekada jiems to į akis nepasakydavo. Tačiau labiausiai nemėgdavo jis visokių referatų, kursinių, diplominių, disertacijų ir visokiausių kitokių rašto darbų, kuriuos anie jam stirtomis nešdavo. „Kai pamatau su tais popieriais, tai man, kaip tam Goebelsui, ranka savaime ima pašonėj grabinėtis revolverio ieškodama“, sakydavo Šliogeris ir visokiausių būdų sugalvodavo, kad su tomis grafomanijomis jam vargti nereiktų.

…

Comments Off on Filosofijos istorijos etiudai. Lietuvos filosofija. Šliogeris ieško žmogaus. | In: Uncategorized | tags: Filosofija, filosofijos etiudai, nida vasiliauskaitė, Šliogeris. | #

 Marksas be perstojo skelbė ateisiant pasaulinę proletariato revoliuciją, kuri sugriaus kapitalizmą. Tačiau pats Marksas proletaru nebuvo. Jis apskritai nemėgo dirbti. Dažniausiai jis gulėdavo lovoje ir skaitydavo.

…

Comments Off on Filosofijos istorijos etiudai. Naujausi laikai. Engelsas gerbia Marksą. | In: Uncategorized | tags: engelsas, Filosofija, filosofijos etiudai, marksas. | #

 Diogenas per visą savo gyvenimą nieko nedirbo, o tik šlaistėsi be tikslo ir zaunijo visokius niekus. Labiausiai jis mėgdavo kabinėtis prie žmonių. Pamato kokį nors praeivį ir lenda prie jo aiškindamas, kad jam nieko iš ano nereikia. Praeivis tik čiupt sau už šonų, dirst į savo kelionės krepšį – vis tikrina ar Diogenas nieko nespėjo nugvelbti. O anas neatlyžta, vis iš paskos velkasi ir kažką apie turto atsižadėjimą tauzija.
 
…

Comments Off on Filosofijos istorijos etiudai. Antika. Aleksandras Makedonietis pamoko Diogeną. | In: Uncategorized | tags: Antika, Diogenas, Filosofija, filosofijos etiudai, makedonietis. | #